Valstybė žada didesnį teisingumą, bet aiškumo dar trūksta
2026 metų valstybės biudžeto projekte, be atlyginimų, pensijų ir gynybos finansavimo, numatyti ir reikšmingi pokyčiai nekilnojamojo turto apmokestinimui. Vyriausybė teigia, kad siekia didesnio socialinio teisingumo bei aiškesnės sistemos, kuri sumažintų skirtumus tarp savivaldybių.
Šiuo metu NT mokestis priklauso nuo savivaldybių sprendimų, o tarifai gali svyruoti nuo 0,3 iki 3 procentų. Nuo 2026 m. turėtų įsigalioti vieningesnė progresinė tvarka, kur turtas apmokestinamas proporcingai jo vertei[1].
Pagal naują modelį pagrindinis gyvenamasis būstas bus atleistas nuo mokesčio, jei jo vertė neviršys maždaug 450 tūkst. eurų, o kitas nekilnojamasis turtas bus apmokestinamas palaipsniui didėjančiais tarifais nuo 0,1 iki 1 procento. Tokia sistema, anot Finansų ministerijos, leis daugiau prisidėti didesnės vertės turto savininkams, o vidutinių butų ar namų savininkai papildomos naštos nepajus.
Vilnietė Ilona, nuomojanti dviejų kambarių butą Pašilaičiuose, sako, kad ši reforma jai gali būti netgi palanki. „Mano butas vertinamas apie 90 tūkstančius eurų. Iki šiol tarifas priklausė nuo savivaldybės sprendimų, todėl kartais būdavo neaišku, kiek teks mokėti. Jei atsirastų vienoda, prognozuojama tvarka, tai būtų pliusas, ne minusas“, – sako ji.
Naujas modelis turėtų labiau atsižvelgti į turto vertę
Ekonomistai pažymi, kad pagrindinis reformos tikslas – sumažinti netolygumus tarp skirtingų savivaldybių ir užtikrinti, kad mokesčiai būtų skaičiuojami ne nuo vietos, o nuo realios turto vertės. Tai reiškia, kad dauguma butų, kurių vertė iki 100 tūkstančių eurų, bus apmokestinami minimaliu tarifu arba visai nebus apmokestinami, jei tai pagrindinis būstas.
Didžiausią poveikį reforma turėtų prabangiam nekilnojamajam turtui, komerciniams objektams bei antriems būstams. Didesnę mokesčių dalį prisiims tie, kurie valdo kelis būstus investicijai ar nuomai, ypač prestižiniuose rajonuose. „Tai žingsnis link skaidrumo. Pagaliau atsiras aiškūs vertės slenksčiai, o ne savivaldybių loterija. Vidutinis butas nuo to neturėtų nukentėti“, – sako ekonomistas, prašęs neįvardyti pavardės.
Finansų ministerijos duomenimis, naujoji sistema bus įgyvendinama palaipsniui – 2026 metai bus pereinamieji, o galutinė struktūra įsigalios iki 2027 m. pabaigos. Kol kas planuojama, kad bazinė vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, sieks 40 tūkst. eurų, o tarifas kils laipsniškai priklausomai nuo bendros turto vertės.
Gyventojai laukia stabilumo, o ne netikėtų pokyčių
Nepaisant pažadų apie skaidrumą, gyventojai pokyčius vertina atsargiai. Dalis jų baiminasi, kad po reformos gali padidėti vertinamosios turto vertės, o tai netiesiogiai išaugintų mokestinę naštą. „Visi nori aiškumo, bet dažnai būna, kad po metų viskas vėl perrašoma. Tada žmogus nebežino, kiek iš tiesų jam kainuos turėti būstą“, – sako Ilona.
Jos teigimu, jei sistema bus nuosekli ir mokesčiai nebus keičiami kasmet, ji neturėtų problemų mokėti aiškiai apskaičiuotą sumą. „Nenoriu lengvatų, noriu stabilumo. Jei žinosiu, kad mokestis kitąmet nesikeis, galėsiu ramiai planuoti nuomos kainą. Dabar viskas priklauso nuo to, ką valstybė sugalvos paskutinę minutę“, – pasakoja ji.
Tokios nuotaikos, anot ekspertų, vyrauja tarp vidutinių savininkų, kurie laukia ne mažesnių mokesčių, o pastovumo. Žmonės nori matyti, kad valstybė planuoja ilgalaikę politiką, o ne kiekvienais metais keičia taisykles pagal biudžeto skylę. Kaip sako NT savininkai, laukiantys aiškumo, jei mokestis bus protingas ir vienodas visiems, pagaliau bus galima gyventi be baimės, kad vėl kažką perbraižys.
