<h2>Rezidentūros trukmė priklausys nuo studijų programos</h2>
<p>Ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus naujieną dėl sprendimo ilginti rezidentūros trukmę, ne vienas mediciną norintis pasirinkti būsimas studentas tikriausiai gerai pagalvos ir paskaičiuos, ar verta studijuoti Lietuvoje. Gydytoju norintis tapti jaunuolis ne tik turės ilgiau studijuoti, bet ir kur kas ilgesniam laikui neteks socialinių garantijų bei galimybės dirbti ir užsidirbti. Be visa ko, teks dar ir plačiau praverti piniginę bei papildomai sumokėti beveik dešimtį tūkstančių eurų už mokslo metus. O tiems, kurie studijuos valstybės lėšomis, greičiausiai teks pajusti ir sovietinių laikų rimbą – politikai jau ruošiasi priimti įstatymą, pagal kurį už valstybės lėšas studijas baigę jaunieji medikai ketverius metus privalės atidirbti nurodytoje ligoninėje.</p>
<p>SAM praneša, kad jau nuo kitų metų norintys tapti rezidentais, turės gerokai labiau „paplušėti“, mat studijos bus ilginamos argumentuojant tuo, jog dabartinė rezidentūros studijų trukmė yra per trumpa ir nesudaro galimybių kokybiškai paruošti gydytojų specialistų[3].</p>
<blockquote>
<p>Kadangi rezidentūros programų yra per 60, skiriasi ne tik jų pobūdis, bet ir trukmė. Pavyzdžiui, rezidentūros studijos iki šiol tęsdavosi nuo 3 iki 7 metų, o štai po pokyčių vidutiniškai tęsis nuo 4 iki 7 metų[2]. </p>
</blockquote>
<p>Kaip ministerija informuoja, įgyvendinus šiuos pokyčius atsiras erdvės podiplominių studijų kokybės augimui, padidės rezidentūros bazių skaičius, išaugs gydytojų rezidentų judumas, regionuose padidės dirbančių specialistų skaičius, išsispręs problema dėl jų trūkumo ir augs sveikatos priežiūros paslaugų kokybė.</p>
<p>Tiesa, kaip gali padaugėti jau ir taip regionuose trūkstamų specialistų, kai po studijų jie turės ne vykti į tuos regionus dirbti, bet privalės toliau studijuoti rezidentūroje, ministerija nepaaiškina.</p>
<p>Pokyčiai esą būtini atsižvelgiant į Europos medicinos specialistų draugijos (UEMS) rekomendacijas, mat vien gastroenterologijos rezidentūros programa Lietuvoje, palyginus ją su Europos gastroenterologų rengimo reikalavimais, yra maždaug 40-čia mėnesių per trumpa[3].</p>
<p>Įdomu ir tai, kad nuo kitų metų, jei rezidentūros studentui negalės būti skiriamas vadovas, bus skiriamas rezidento mentorius, kuris nėra universiteto darbuotojas, bet atsako už praktinių įgūdžių gydytojui rezidentui suteikimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/studijoss.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nė neužsimenama apie studentų socialines garantijas</h2>
<p>Tuo tarpu tai, kad nauji pokyčiai nebūtinai atves į gerą, įžvelgia ir sveikatos apsaugos eksministras Aurelijus Veryga. Jam užkliuvo tai, kad SAM argumentuose yra nurodoma, kad naujoji studijų tvarka padės Lietuvos studentams gauti europinį parengimą, nors kaip žinia, ir dabar Lietuvoje buvo kokybiškai rengiami specialistai ir niekas tuo nesiskundė. Juolab kad šiemet pripažinta, jog Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra vienas iš geriausių 450 pasaulio universitetų. Tai rodo neseniai paskelbtas naujausias „<a href="/paskelbtas-geriausiu-pasaulio-universitetu-reitingas-jame-issiskiria-ir-lietuvos-universitetai">QS" pasaulinis universitetų reitingas</a>, išskiriantis lyderius skirtingose mokslo sferose </p>
<p>A. Veryga neslepia, kad kai kurioms rezidentūros studijų programoms išties trūko laiko dėl nuolat medicinos srityje atsirandančių naujovių. Tačiau, iš kitos pusės, SAM pranešime visiškai neužsimenama apie tai, kaip ir iš ko tokiems studentams reikės gyventi.</p>
<blockquote>
<p>„Pranešime yra lygiai 0 žodžių apie rezidentų socialines garantijas ir darbo užmokestį. Šiemet rezidentams darbo užmokestis beveik nedidėjo. Ilginant studijas, mes šiuos žmones pasmerkiam ilgesniam laikotarpiui su mažomis pajamomis. Praėjusioje kadencijoje sugebėjome rasti lėšas ir stipendiją paversti draudžiamosiomis pajamomis, kad tai garantuotų didesnes socialines garantijas. Ką girdim dabar? Girdim, kad reikės studijuoti ilgiau ir dar pasigirstančius pasvarstymus apie tai, kad reikės „atidirbti“, kur valdžia lieps“, – tiesiai šviesiai savo pastebėjimus dėstė A. Veryga.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/verrryga.jpg" alt="" /></p>
<p>Tačiau apie būtinybę ilginti studijas ir pritempti jų trukmę prie kitų ES valstybių buvo pradėta kalbėti jau 2021-ųjų pabaigoje. Štai LSMU Podiplominių studijų centro vadovas prof. Juozas Kupčinskas dar tada pareiškė, kad rezidentūros studijų trukmė Lietuvoje yra išties per trumpa ir tai akivaizdžiai atsispindi rezidentams stokojant praktinių įgūdžių.</p>
<blockquote>
<p>„Pavyzdžiui, gydytoją kardiologą Vokietijoje ruošia šešerius septynerius metus, o mes turime parengti per ketverius. Tai daugybę metų neišspręsta problema, tačiau galima pasidžiaugti, kad mūsų kreipimasis pagaliau išgirstas, diskutuojame apie tai su atsakingomis ministerijomis“, – teigė J. Kupčinskas[4].</p>
</blockquote>
<h2>Išaugs ir studijų kaina?</h2>
<p>Tokie pokyčiai gali lemti ir tai, kad dalis studentų, svajojančių apie rezidentūros studijas, paprasčiausiai „atkris“, nes nebeįkąs ir taip didelės studijų kainos. Kaip žinia, nepavykus įstoti į valstybės finansuojamą vietą, už rezidentūros studijas teks nemenkai susimokėti. O štai dirbti studijuojant mediciną – galimybės labai ribotos, tad studentai ne tik ilgiau bus priversti gyventi su mažesnėmis pajamomis, bet ir turės turėti pasiruošę daugiau lėšų studijoms.</p>
<blockquote>
<p>Lietuvos universitetuose taikoma praktika, kad studentas moka už studijų metus. Tad jei rezidentūros trukmė pailgės, automatiškai padidės ir bendra suma už studijas. O štai LSMU medicinos rezidentūros studijų kaina už metus siekia 7 814 eurus. Tad jei minimaliai rezidentūrą studijuoti teks nebe 3, o 4 metus, studijos kainuotų maždaug 31 256 eurus[5].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, kol yra paklausa, yra ir pasiūla. Praėjusiais metais sulig dėstytojų atlyginimais pakilusioms studijų kainoms, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Vytautas Kasiulevičius atkreipė dėmesį, kad nors studijų kainos ir išaugo, norinčiųjų studijuoti gretos nesumenko[7].</p>
<p>2021 m. duomenimis, rezidentūros studijų kaina VU už metus siekė maždaug 7 600 eurų, o kartu, anot V. Kasiulevičiaus, buvo padidinti ir visi indeksuoti krepšeliai. Tačiau tąkart VU ir LSMU atstovai ramino, kad net ir augančios studijų kainos nelabai turi įtakos studentams ir jų tėvams, mat net 70 proc. studentų VU mokosi valstybės finansuojamose vietose[7].</p>
<blockquote>
<p>O štai pabaigus studijas ir į jas investavus ne vieną dešimtį tūstančių eurų, laukia ir „džiaugsmingas“ savarankiško ir dirbančio žmogaus paveikslas – jei dirbsite gydytoju, atlyginimas „ant popieriaus“ sieks maždaug 3 309 eurus, o jei pasirinksite slaugės poziciją – maždaug 1 814 eurų[8].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kaina.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nemokamas sūris – tik pelėkautuose</h2>
<p>Tačiau įstoję į valstybės finansuojamas studijų vietas džiūgauti labai neturėtų, mat valdantieji jau prakalbo apie tai, kaip už tokią malonę tektų „atidirbti“.</p>
<blockquote>
<p>Praėjusių metų rudenį ant Seimo sveikatos reikalų komiteto darbastalio nugulė pasiūlymas tokius studentus pabaigus studijas įdarbinti, pavyzdžiui, regionuose, kur labiausiai trūksta medikų. Pradinis pasiūlymas – maždaug ketverių metų trukmei[9].</p>
</blockquote>
<p>Tokias pataisas pateikė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas, o jam pritarė kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų. Taip esą būtų sprendžiama ir medikų trūkumo problema šalies regionuose, o tokia praktika taipogi nėra naujiena ir mūsų kaimynėje Latvijoje.</p>
<blockquote>
<p>A. Matulas pasiūlė, kad studentai, kurie mokytųsi valstybės finansuojamose vietose, pabaigę studijas ketverius metus atidirbtų Lietuvoje, o štai jei valstybė finansuotų dalį studijų sumos, tada toks asmuo turėtų atidirbti tik du metus. Studijas pabaigus už nuosavas lėšas, atsivertų platūs horizontai ir toks asmuo nebūtų priklausomas nuo politikų ruošiamų įstatymo pataisų.</p>
</blockquote>
