Prezidentas paskelbė pasitraukiantis iš posto ir atvirai prabilo apie kovą dėl premjero posto
Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas pirmadienį paskelbė atsistatydinantis iš pareigų ir patvirtino ketinantis dalyvauti artėjančiuose parlamento rinkimuose. Oficialų atsistatydinimo prašymą jis ketina pateikti Konstituciniam Teismui.
Jei sprendimas bus patvirtintas, prezidento pareigas perims viceprezidentė Iliana Jotova. Tai bus pirmas toks atvejis Bulgarijos istorijoje nuo komunizmo žlugimo. Kreipdamasis į visuomenę per televiziją, R. Radevas aiškiai įvardijo, kodėl palieka prezidento postą:
„Šiandien į jus kreipiuosi paskutinį kartą kaip Bulgarijos prezidentas. Noriu dalyvauti kovoje dėl Bulgarijos ateities.“
Šis pareiškimas laikomas tiesioginiu signalu, kad buvęs prezidentas ruošiasi kurti naują politinę jėgą ir siekti ministro pirmininko posto.[1]
Politinė krizė ir masiniai protestai stumia Bulgariją į dar vienus pirmalaikius rinkimus
Bulgarija jau kelerius metus gyvena politinio nestabilumo sąlygomis. Gruodį žlugo dar viena vyriausybė, priversta pasitraukti po plataus masto protestų prieš korupciją. Parlamento bandymai suformuoti naują daugumą baigėsi nesėkme, todėl šalis ruošiasi jau aštuntiems pirmalaikiams rinkimams per penkerius metus.
Protestai kilo ne tik dėl biudžeto, bet ir dėl nepasitenkinimo politiniu elitu. Gatvėse buvo reikalaujama, kad iš politikos pasitrauktų tokios figūros kaip buvęs ministras pirmininkas Bojko Borisovas ir verslininkas bei politikas Delianas Peevskis, kuriam Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė yra pritaikiusios sankcijas dėl įtariamos korupcijos.[2]
Kalbėdamas apie padėtį šalyje, R. Radevas griežtai kritikavo valdžios veikimo principus:
„Mūsų demokratija negali išlikti, jei ją paliksime korumpuotų veikėjų, užkulisiuose susitarimus darančių žmonių ir radikalų rankose.“
Jis pabrėžė, kad sistema išoriškai atrodo demokratiška, tačiau realiai tarnauja siauriems interesams.
Prezidentas abejoja euro įvedimu ir nepritaria iki šiol vykdytai politikai Ukrainos atžvilgiu
R. Radevas ne kartą viešai abejojo Bulgarijos sprendimu įsivesti eurą. Prieš pat numatytą valiutos pakeitimą jis ragino surengti referendumą, tačiau parlamentas šį siūlymą atmetė. Pasak buvusio prezidento, būtent tai tapo lūžio tašku visuomenės santykiuose su politine klase:
„Galutinis plyšys tarp piliečių ir politikų atsirado tada, kai parlamentas atsisakė rengti referendumą dėl euro įvedimo datos. Tautos atstovai atėmė iš žmonių teisę pasirinkti.“
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, R. Radevas atmetė jam klijuojamas etiketes ir pareiškė, kad kai kurie politikai, siekdami asmeninės naudos, rizikuoja Bulgarijos stabilumu:
„Dėl savo politinės ateities kai kurie politikai kelia pavojų taikiam bulgarų gyvenimui karo, vykstančio netoli mūsų sienų, sąlygomis ir net bando ardyti pilietinę bei etninę taiką.“
Apklausų duomenimis, R. Radevą palankiai vertina apie 44 procentai Bulgarijos gyventojų. Politologas Parvanas Simeonovas teigia, kad stiprus buvusio prezidento rezultatas rinkimuose galėtų tapti išeitimi iš užsitęsusios politinės krizės:
„Jo tikslas – būti arti daugumos, kad nereikėtų ilgų derybų. Tvirtas rezultatas galėtų tapti išeitimi iš dabartinės padėties.“
