Kambodžai siūlomi energetikos ir skaitmenizacijos sprendimai
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nusiteikęs tikram diplomatinių santykių renesansui – štai, neseniai prabilęs apie santykių su Kolumbija gerinimą, dabar politikas prasitarė apie Kambodžą. Gyventojai spėlioja – vieną kartą pasimesti pasaulio žemėlapyje gali, bet – antrą? Mat santykiai su kaimynais braška ir tik „svajoti“ apie jų gerinimą, deja, čia nepakaks.
Kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM), balandžio 24 dieną K. Budrys susitiko su Kambodžos premjeru Hunu Manetu, aptardamas ne tik dvišalius santykius, bet ir platesnį bendradarbiavimą per ES ir ASEAN formatą.
Diplomatijos vadovas akcentavo tarptautinės teisės, valstybių suverenumo ir teritorinio vientisumo svarbą, pabrėždamas, kad šių principų laikymasis yra bendras interesas. Jis taip pat padėkojo Kambodžai už nuoseklią poziciją Jungtinėse Tautose dėl karo Ukrainoje ir už dalyvavimą išminavimo veiklose[1].
Tuo pačiu aptarta ir ES bei ASEAN partnerystė, kuri vis labiau tampa platforma ne tik ekonominiams ryšiams, bet ir globalių problemų sprendimui. Lietuva planuoja prisijungti prie Draugystės ir bendradarbiavimo Pietryčių Azijoje sutarties, taip stiprindama savo vaidmenį regione.
Susitikime netrūko ir konkrečių pasiūlymų. Lietuva pasiūlė savo patirtį energetikos srityje, ypač elektros tinklų sinchronizacijoje, kuri galėtų būti pritaikyta Kambodžai integruojantis į regioninį „ASEAN Power Grid“. Taip pat kalbėta apie skaitmenizaciją – Lietuva siūlo „GovTech“ sprendimus, orientuotus į saugumą ir skaidrumą. Tai rodo, kad dvišaliai santykiai vis labiau krypsta į praktinį bendradarbiavimą, o ne vien diplomatinį dialogą.
Svajoja apie šiltesnius santykius su Minsku?
Tuo tarpu dar šią savaitę viešojoje erdvėje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame ministras K. Budrys prabilo apie savo svajonę – ateityje užmegzti geresnius santykius su Baltarusija. Jame jis kalbėjo apie poreikį ieškoti dialogo be perteklinių grasinimų ir išreiškė viltį, kad ilgainiui tai galėtų virsti konstruktyviais dvišaliais ryšiais.
Šie pasisakymai netruko sulaukti reakcijos iš Minsko – Baltarusijos užsienio reikalų ministerija platformoje „X“ pareiškė „sveikinanti“ tokią retoriką ir pabrėžė esanti pasirengusi atnaujinti komunikaciją su Lietuva. Vis dėlto konkrečių žingsnių ar pasiūlymų nepateikta, todėl tokie signalai kol kas vertinami kaip diplomatinė laikysena, o ne realus santykių atšilimas.
Tuo pat metu situaciją komplikuoja ir naujausi Minsko sprendimai – Europos humanitarinį universitetą Vilniuje paskelbus „ekstremistine organizacija“, K. Budrys šį žingsnį įvertino kaip grėsmę akademinei bendruomenei, pabrėždamas, kad tai kelia papildomų rizikų studentams, dėstytojams ir jų šeimoms.
Gerins santykius ir su Kolumbija
Tačiau tai – jau ne pirmasis K. Budrio mėginimas užmegzti diplomatinius santykius su gerokai nuo Lietuvos nutolusiomis šalimis. Tą pačią dieną jis susitiko su Kubos opozicijos atstovais ir žmogaus teisių gynėjais, su kuriais aptarė situaciją šalyje, galimus pokyčius ir tarptautinės bendruomenės vaidmenį.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva remia demokratinius siekius ir gali dalintis savo patirtimi pereinant iš okupacijos į laisvą, demokratinę valstybę. Taip pat pristatytas Lietuvos požiūris į santykius su Kuba, akcentuojant žmogaus teisių svarbą.
Tuo metu Lietuvos diplomatijos kryptis į tolimesnius regionus nėra nauja. Dar 2024 metais tuometinis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Vašingtone aptarė bendradarbiavimą su JAV Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Ši kryptis buvo pristatyta kaip ilgalaikė strategija, siekiant stiprinti ryšius su regionu ir atsverti augančią autoritarinių valstybių įtaką, taip žymint nuoseklų Lietuvos diplomatijos posūkį už Europos ribų.
