Budapešto mero byla iškėlė klausimą, ar politinis aktyvizmas gali stovėti aukščiau įstatymo
Vengrijos prokuratūra pateikė kaltinimus Budapešto merui Gergely Karácsony dėl jo vaidmens organizuojant LGBT bendruomenės renginį, vadinamąjį „Pride“ paradą, kuris praėjusių metų birželį įvyko nepaisant oficialaus policijos draudimo. Prokurorai siekia skirti merui piniginę baudą už viešo renginio organizavimą, nors galiojantys teisės aktai ir policijos sprendimas tokį renginį aiškiai draudė.
Šis atvejis tapo precedentu, nes miesto vadovas ne tik toleravo draudžiamą renginį, bet ir aktyviai įsitraukė į jo organizavimą, bandydamas jį pateikti kaip savivaldybės iniciatyvą. Policija šį bandymą apeiti įstatymą atmetė, tačiau renginys vis tiek įvyko. Valdžios institucijų teigimu, byla nėra apie pažiūras ar nuomones, o apie sąmoningą teisės nepaisymą.[1]
Draudimas buvo įtvirtintas siekiant apsaugoti vaikus ir sustiprinti konstitucinę tvarką
„Pride“ eitynių draudimas Vengrijoje neatsirado spontaniškai. Jis buvo įtvirtintas įstatymuose ir Konstitucijoje po ilgų politinių diskusijų, kurių metu Viktoro Orbáno vadovaujama vyriausybė aiškiai deklaravo prioritetą – vaikų apsaugą ir tradicinės šeimos sampratos gynimą viešojoje erdvėje.
Vyriausybė pabrėžė, kad valstybė turi teisę riboti viešus renginius, kurie, jos vertinimu, peržengia ribą tarp suaugusiųjų saviraiškos ir nepilnamečių interesų. Premjeras Viktoras Orbánas dar prieš renginį perspėjo, kad draudimo ignoravimas turės teisinių pasekmių. Todėl kaltinimai Budapešto merui vertinami kaip nuoseklus teisėsaugos veiksmas, o ne politinė represija.
Merui gresia piniginė bauda, o pagal galiojančius įstatymus – ir iki vienerių metų laisvės atėmimas už draudžiamo viešo renginio organizavimą. Prokurorai siūlo bylą nagrinėti supaprastinta tvarka, be pilno teismo proceso.
Pagal galiojančius teisės aktus atsakomybė gali grėsti ir renginio dalyviams, nors policija vėliau pareiškė neketinanti jų bausti. Vis dėlto valdžia pabrėžia, kad pats draudimas galiojo, o jo ignoravimas laikomas viešosios tvarkos pažeidimu.[2]
Byla tapo dar vienu Vengrijos ir Briuselio konflikto simboliu
G. Karácsony byla greitai peržengė nacionalinės teisės ribas ir tapo platesnio politinio konflikto dalimi. Europos Sąjungos institucijos ir žaliosios partijos stojo ginti Budapešto mero, kaltindamos Vengriją „teisių varžymu“.
Tuo tarpu Vengrijos valdžia atmeta tokią kritiką, pabrėždama, kad kultūriniai ir moraliniai klausimai turi būti sprendžiami nacionaliniu, o ne Briuselio lygmeniu. V. Orbáno vyriausybė nuosekliai laikosi pozicijos, kad rinkėjai jai suteikė demokratinį mandatą ginti šalies konstitucinę tapatybę ir vaikų interesus.
Ši byla, valdžios požiūriu, nėra apie „meilės draudimą“, kaip teigia kritikai, bet apie tai, ar politiniai lyderiai gali sąmoningai nepaisyti įstatymų ir likti be atsakomybės. Galutinį atsakymą į šį klausimą turės pateikti teismas, tačiau pats konfliktas jau dabar atskleidė gilų vertybinį skilimą Europos viduje.
