Jaunas vaikinas nuteistas už seksualinę prievartą prieš mažametį brolį
Panevėžio apygardos teisme tyliai išnagrinėta neeilinė byla, kurioje vos pilnametystės sulaukęs jaunuolis buvo pripažintas kaltu dėl itin sunkaus nusikaltimo — seksualinės prievartos prieš savo jaunesnįjį brolį. Nusikaltimas, įvykdytas 2021 m. pavasarį, į viešumą iškilo, kai auka, bręsdama, prabilo apie savo lytinę tapatybę, pareikšdama, kad jaučiasi moterimi ir nori tokia būti.
Ši byla atskleidė skaudžią šeimos tragediją, palietusią ne tik abu brolius, bet ir jų tėvus, kuriems teko susidurti su skaudžiomis tiesomis. Nors kai kurie gali bandyti susieti lyties keitimą su patirtu smurtu, teismo nagrinėtos aplinkybės rodo, kad jaunesnysis brolis galėjo svarstyti apie lyties keitimą dar prieš patiriant prievartą[1].
Pasak jaunesniojo brolio, prievarta liovėsi, kai jis griežtai pareiškė vyresniajam, kad nebenori to tęsti, o šis nesipriešino. Vis dėlto vidinis sumišimas išliko, o lemiamas psichologinis lūžis įvyko 2023 m. spalio pabaigoje, kai jis pirmą kartą apie patirtą smurtą papasakojo kitam asmeniui. Jaunėlis taip pat atskleidė, kad ieškojo pagalbos internete, pasipasakodamas apie brolio veiksmus pažįstamam translyčiui asmeniui.
Nusikaltimas įvyko pasinaudojus mažamečio pažeidžiamumu
Teismo duomenimis, nusikaltimai buvo įvykdyti 2021 m. pavasarį, kai vyresnysis brolis, tuo metu dar moksleivis, pasinaudojo jaunesniojo, dar mažamečio, pažeidžiamumu. Per kelis incidentus, vykusius per savaitę, vyresnėlis bent du kartus prievartavo jaunėlį analiniu būdu.
Tai įvyko tėvų bute, kol šie buvo užsiėmę namo statybomis, o broliai dėl COVID-19 pandemijos mokėsi nuotoliniu būdu. Nuteistasis teisme pripažino kaltę, tačiau teigė, kad veiksmus atliko tarsi žaidimo metu, nesuprasdamas jų rimtumo[2].
Jis pasakojo, kad broliai žaidė kamuoliu, buvo nuogi, o „žaidimo“ taisyklės lėmė, kad pralaimėtojas turėjo patirti seksualinį aktą. Jaunėlis, priešingai, tvirtino, kad tai nebuvo žaidimas, o aiški prievarta, sukėlusi jam ilgalaikę psichologinę traumą, pasibjaurėjimą ir sumišimą.
Pasak jo, po pirmojo karto jis jautė skausmą, šiek tiek malonumo, o vėliau — tik pasibjaurėjimą ir skausmą. Antrasis kartas įvyko be jokio „žaidimo“ preteksto, o prievarta nutrūko tik jaunėliui kategoriškai pareiškus, kad nebenori to daryti.
Slepiama tragedija ir atidėtas teismo sprendimas glumina
Ši byla tapo didele tragedija visai šeimai. 2024 m. vasarį jaunesnysis brolis grįžo iš kelionės pas močiutę apsirengęs moteriškais drabužiais ir prisipažino jaučiantis, kad yra mergaitė. Motina, siekdama apsaugoti sūnų nuo patyčių, prašė jo nedėvėti šių drabužių mokykloje, tačiau tai sukėlė jo pyktį.
Vėliau jaunėlis atskleidė tėvams apie patirtą prievartą, tačiau tėvas prašė apie tai niekam nepasakoti, norėdamas viską išsiaiškinti šeimos viduje. Jaunėlis, jausdamas, kad tėvai bando nuslėpti tiesą, pats kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Galiausiai tiesą atskleidė teisėsaugą pasiekęs jų susirašinėjimas socialiniuose tinkluose.
„Arba tu turi suprasti, ką tu padarei, sumokėk už tai, ką tu padarei man, nesielk taip, lyg tai būtų kažkokie netikri gandai, pasklidę tarp žmonių, kurie tavęs nekenčia, tai nutiko ir aš negaliu atleisti iš vis už tai, kad tu paėmei tai, kas mane darė nekaltu vaiku, kai man buvo (duomenys neskelbtini) metų, <…> aš noriu, kad už tai tavęs neliktų mano gyvenime, nėra kito būdo, kur aš galėčiau tai padėti. Aš noriu žinoti, kodėl tu tą padarei man, kodėl, <…> tu nežinai, kiek skausmo aš vis dar jaučiu po to, kai tu manim pasinaudojai kaip žaislu, <…> aš negaliu pakęsti kai žmonės mane liečia, tai jaučia mane jaustis nepatogiai, net jei tai ir nesimato. Kartais aš abejoju, kad noriu daryti kažką lytiškai su kuo nors. <…> Aš slėpiau šią traumą ir išpilsčiau į butelius jau seniai, bet kai ji atsinaujino, aš jaučiausi kaip visiškas šūdas. Aš noriu žinoti, kodėl tu tai padarei, pakankamai greitai aš pasakysiu mamai ir tėčiui, tiek, kiek man skauda žinoti, kad jie sužinos apie šį negarbingą nusikaltimą, kaip jų širdys bus sudaužytos, bet jie turi žinoti“
Vyresnysis brolis gynėsi teigdamas, kad tuo metu buvo „kvailas vaikas, nesuprantantis, kas vyksta jo galvoje“, tvirtino, kad dabar yra „pasikeitęs žmogus“ ir prašė atleidimo. Panevėžio apygardos teismas, vadovaujamas teisėjo Valdo Petro Meidaus, skyrė kaltinamajam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Tačiau bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams, paskirdamas 60 valandų viešųjų darbų ir 5 tūkst. eurų kompensaciją jaunėliui už moralinę žalą. Nuosprendis nebuvo skųstas ir jau yra įsiteisėjęs. Ši byla išryškino ne tik skaudžią šeimos dramą, bet ir sudėtingą kelią link teisingumo bei susitaikymo.
