Europos Sąjunga dar vieniems metams pratęsė sankcijas Baltarusijai
Europos Sąjunga ketvirtadienį nusprendė dar vieniems metams pratęsti sankcijas Baltarusijai, įskaitant ir ribojimus kalio trąšų eksportui bei tranzitui per ES teritoriją. Tai reiškia, kad Lietuva net teoriškai negali atnaujinti baltarusiškų trąšų gabenimo per Klaipėdos uostą ar šalies geležinkelius. Sprendimas galios iki 2027 metų vasario 28 dienos ir, jei nebus politinių pokyčių, gali būti pratęstas.[1]
Sankcijos Baltarusijai taikomos dėl represijų šalies viduje, paramos Rusijos agresijai prieš Ukrainą bei hibridinių atakų prieš ES valstybes. Užsienio reikalų ministerija nurodo, kad šiuo metu ribojimai taikomi 312 asmenų ir 57 įmonėms bei organizacijoms. Jų turtas ES yra įšaldytas, o sankcionuotiems asmenims draudžiama atvykti į Europos Sąjungą.
Be individualių priemonių, galioja ir sektorinės ekonominės sankcijos. Jos apima prekybą, finansus, transportą, energetiką bei trąšų eksportą – vieną svarbiausių režimo pajamų šaltinių. Tai reiškia, kad draudžiama ne tik importuoti ar pirkti kalio produktus, bet ir juos transportuoti ar teikti susijusias paslaugas visoje logistikos grandinėje.
Lietuva vienašališkai negali keisti sankcijų režimo net jei politinė valia pasikeistų
Kadangi sankcijos priimamos pagal ES bendros užsienio ir saugumo politikos taisykles, joms pakeisti reikalingas visų valstybių narių sutarimas. Viena Lietuva neturi teisinės galios nei atnaujinti tranzito, nei švelninti ribojimų. Tai aiškiai pabrėžia ir sankcijų ekspertai, ir Europos Parlamento nariai.
Europarlamentaras Dainius Žalimas konstatavo, kad šis sprendimas bent kuriam laikui pristabdys Lietuvoje pasigirdusias kalbas apie santykių „šiltinimą“ su Minsku.
„Kadangi sankcijos Baltarusijai priimamos pagal ES bendros užsienio ir saugumo politikos taisykles, joms pakeisti ar panaikinti reikia bendro visų ES valstybių sprendimo, viena Lietuva negali nei atnaujinti trąšų tranzito, nei pakeisti sankcijų režimo, tam reikalingas bendras politinis sutarimas ES lygiu. Todėl valdantiesiems tai bus vienas iš sprendimų, kuris bent kiek pristabdys pastaruoju metu matomą santykių „šiltinimą“ su Baltarusija“, – komentavo D. Žalimas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Ruslanas Baranovas taip pat teigė, jog artimiausius 8–9 mėnesius diskusijos dėl tranzito turėtų aprimti. Kitaip tariant, teisinis pagrindas tokioms iniciatyvoms šiuo metu tiesiog neegzistuoja.
Vis dėlto politinėje erdvėje buvo pasigirdę siūlymų svarstyti sankcijų naikinimą ar trąšų tranzito atnaujinimą. Kai kurie politikai argumentavo, kad ribojimai esą ekonomiškai nenaudingi Lietuvai ir tik stiprina Rusijos pozicijas rinkoje. Tačiau kol galioja bendras ES sprendimas, tokios diskusijos lieka daugiau retorinės nei praktinės.
Sankcijų istorija rodo, kad spaudimas režimui yra ilgalaikė ir principinė politika
Pirmosios ES sankcijos Baltarusijai buvo įvestos dar 2004 metais dėl opozicijos politikų dingimo. Vėliau jos plėtotos po 2006 ir 2011 metų rinkimų, kurių rezultatai buvo laikomi suklastotais. 2015 metais dalis ribojimų buvo sustabdyta, tačiau po 2020 metų suklastotų prezidento rinkimų ir brutalaus susidorojimo su protestuotojais sankcijos sugrįžo ir buvo dar labiau sugriežtintos.[2]
Papildomi ribojimai įvesti po 2021 metais priverstinai nutupdyto „Ryanair“ lėktuvo ir organizuotos migrantų krizės prie ES sienų. Nuo 2022 metų vasario sankcijų režimas išplėstas dėl Baltarusijos dalyvavimo Rusijos kare prieš Ukrainą. Šiandien taikomi šimtai kelionių draudimų ir turto įšaldymo priemonių, taip pat ginklų embargas ir plataus masto ekonominiai ribojimai.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Baltarusijos valdžios politika nesikeičia.
„Baltarusijos valdžios politika nesikeičia: toliau persekiojama pilietinė visuomenė, dėl absurdiškų priežasčių įkaitais imami ir į kalėjimus uždaromi Baltarusijos ir užsienio piliečiai, rengiami nauji hibridiniai išpuoliai prieš mus ir mūsų partnerius.Baltarusijos teritorija naudojama kariniams tikslams – ten gydomi Rusijos kariai, indoktrinuojami iš Ukrainos pagrobti vaikai, o karinė infrastruktūra pasitelkiama apeiti Ukrainos oro gynybą. Sveikiname kolektyvinį ES šalių sutarimą išlaikyti spaudimą režimui, atsakingam už sunkius tarptautinius nusikaltimus“, – teigiama ministerijos pranešime. Kol situacija Minske iš esmės nesikeičia, sankcijų politika išlieka ne emocinis sprendimas, o principinė laikysena, grindžiama saugumo ir vertybiniu pasirinkimu.
