Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Britai sunerimo dėl „Visa“ ir „Mastercard“: planuoja kurti savo mokėjimų sistemą

Finansai ir NT, PasaulisEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
Atsiskaitymas banko kortele. Cova Software/Unsplash nuotrauka

Britai jaučiasi per daug priklausomi nuo JAV mokėjimo sistemos

Didžiausi Jungtinės Karalystės bankai šią savaitę renkasi į svarbų susitikimą, kuriame bus sprendžiama dėl nacionalinės mokėjimų sistemos kūrimo. Pagrindinis tikslas – sumažinti priklausomybę nuo JAV finansinių tinklų, kurie šiuo metu dominuoja šalies atsiskaitymų rinkoje.

Praėjusių metų Jungtinės Karalystės Mokėjimų sistemų reguliuotojo duomenimis, net iki 95 proc. visų atsiskaitymų kortelėmis šalyje vyksta per „Mastercard“ arba „Visa“ sistemas. Tai reiškia, kad britų kasdieniai mokėjimai iš esmės priklauso nuo dviejų JAV bendrovių infrastruktūros[1].

Nors apie savos nacionalinės platformos kūrimą kalbama jau seniai, pastaruoju metu projektas įgavo pagreitį. Transatlantiniai santykiai tapo įtemptesni po Donaldo Trumpo pareiškimų dėl Grenlandijos, o tai paskatino iš naujo įvertinti rizikas, susijusias su pernelyg didele priklausomybe nuo amerikietiškų technologijų. Vienas projekte dalyvaujantis vadovas yra perspėjęs, kad staigus „Visa“ ar „Mastercard“ veiklos sustabdymas „grąžintų šalį į penktąjį dešimtmetį“.

Tokie nuogąstavimai grindžiami ir realiais pavyzdžiais. JAV sankcijos Rusijai, kur apie 60 proc. atsiskaitymų buvo vykdomi per „Visa“ ir „Mastercard“, parodė, kokių pasekmių gali turėti tokių tinklų pasitraukimas – dalis gyventojų neteko galimybės naudotis savo lėšomis ar atsiskaityti už prekes.

„Mastercard“
Britai baiminasi dėl per didelės priklausomybės nuo JAV bankinių sistemų. Pixabay/ Pexels

Iki 2030-ųjų JK planuoja naują mokėjimų tinklą: dalyvaus ir „Visa“ bei „Mastercard“

Planuojamam susitikimui vadovaus „Barclays UK“ vadovas Vimas Maru. Jame dalyvaus „Lloyds Banking Group“, „Nationwide“, „NatWest“, „Santander“ ir kitų finansų institucijų atstovai bei sektorių vienijanti organizacija „UK Finance“. Nors projektą finansuoti ketinama iš finansų sektoriaus lėšų, jam pritaria ir vyriausybė, o Anglijos bankas prisidės prie infrastruktūros kūrimo. Praėjusiais metais Iždas jau buvo pristatęs naujos kartos mažmeninių mokėjimų infrastruktūros viziją.

Vis dėlto „Mastercard“ ir „Visa“ nebus išstumtos iš rinkos – abi bendrovės planuoja dalyvauti projekte ir išlaikyti savo veiklą Jungtinėje Karalystėje. Kai kurie šaltiniai teigia, kad kalbama greičiau apie esamų sistemų atnaujinimą bei papildomo atsarginio kanalo sukūrimą, o ne visiškai naujos infrastruktūros statybą.

Anglijos banko valdytojo pavaduotoja Sarah Breeden yra pažymėjusi, kad sudėtingėjant kibernetinėms ir operacinėms rizikoms, nacionalinė sistema galėtų sustiprinti mokėjimų sektoriaus atsparumą ir tapti papildomu saugikliu retų trikdžių atvejais.

Panašios iniciatyvos svarstomos ir Europos Sąjungoje. Europos mokėjimų iniciatyvos vadovė Martina Weimert yra pabrėžusi, kad finansinė nepriklausomybė tampa itin svarbi, todėl būtini skubūs sprendimai stiprinant alternatyvias tarpvalstybines atsiskaitymų galimybes.

Prognozuojama, kad naujoji Jungtinės Karalystės mokėjimų sistema galėtų pradėti veikti iki 2030 metų.

Europa ruošiasi skaitmeninio euro atėjimui

Tuo tarpu Europos Sąjunga ruošiasi įvesti skaitmeninį eurą – Europos Centrinio Banko leidžiamą viešųjų pinigų formą, kuri veiktų visoje euro zonoje skaitmeninėje erdvėje. Šiuo projektu siekiama stiprinti Bendrijos finansinį savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo tarptautinių mokėjimo sistemų.

Skaitmeninis euras būtų prieinamas tiek gyventojams, tiek verslui, o viena svarbiausių jo savybių – galimybė atsiskaityti net ir be interneto ryšio, vadinamuoju „offline“ režimu, kai mokėjimas vyktų tiesiogiai tarp mokėtojo ir gavėjo, panašiai kaip naudojant grynuosius pinigus.

Planuojama, kad naujoji valiutos forma papildys, o ne pakeis grynuosius, todėl vartotojai galės patys pasirinkti atsiskaitymo būdą – grynaisiais, kortele ar skaitmeniniu euru. ECB šiuo metu testuoja skirtingus technologinius sprendimus – nuo centralizuotų iki paskirstytosios operacijų knygos modelių – siekdamas sukurti saugią, Europoje vystomą infrastruktūrą.

Parengiamasis etapas turėtų baigtis 2025 metais, vėliau seks teisinis reguliavimas ir bandomasis diegimas, o viešose diskusijose daugiausia dėmesio skiriama privatumo apsaugai, saugumui ir komercinių bankų vaidmeniui būsimoje sistemoje.

Ką apie tai manai tu?

Bendruomenė
Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika