Brazilijos teismas uždraudė E. Musko socialinį tinklą „X“
Žodžio laisvė, galimybė ne tik laisvai kalbėti, bet ir dalintis įvairia nepatogia informacija, yra siejama su demokratija ir šiuolaikinio pasaulio laisvumu. Tačiau atidžiau pažvelgus į tai, kas vyksta pasaulyje ir kas potencialiai dar gali įvykti, išryškėja visiškai priešingi reiškiniai. Laisvos diskusijos ir informacijos sklaida patiria vis didesnį spaudimą bei cenzūrą, o nepriklausomos, žodžio laisvę norinčios išsaugoti platformos susiduria net ir su visišku jų veikimo uždraudimu ar jų kūrėjų suėmimu.
Viena iš itin stiprių kovotojų prieš laisvą internetą ir jame plintančią informaciją yra Brazilija. Prieš keletą dienų šioje šalyje buvo pilnai uždraustas Elono Musko „X“ (seniau platforma vadinosi Tviteriu) socialinis tinklas.
Viešai teigiama, jog „X“ buvo uždraustas dėl to, kad nesilaikė Brazilijos Aukščiausiojo Teismo teisėjo nustatyto termino paskirti naują teisinį atstovą šalyje. Alexandre’as de Moraesas nurodė „nedelsiant ir visiškai sustabdyti“ socialinės žiniasklaidos platformą, kol ji įvykdys visus teismo įsakymus ir sumokės susikaupusias baudas. Savo nutarime teisėjas apkaltino „X“ socialinį tinklą elgiantis „kaip niekieno žeme – tikra žeme be įstatymo“, leidžiant neva „masiškai skleisti“ dezinformaciją, neapykantą kurstančią kalbą ir antidemokratines atakas.
Šis teisėjas jau spėjo išpopuliarėti Brazilijoje po savo sprendimų, siekiant apriboti jam neįtinkančias socialines platformas šalyje.
Anksčiau šį mėnesį „X“ jau spėjo uždaryti savo biurą Brazilijoje. Kompanija prasitarė, kad jos atstovei buvo grasinama areštu, jei darbuotoja nevykdys teismo įsakymų, kuriuos pati „X“ atstovė vadino elementaria cenzūra.
Pats ginčas tarp Brazilijos ir „X“ prasidėjo dar balandžio mėnesį, kai teisėjas nurodė E. Musko valdomame socialiniame tinkle sustabdyti daugybę paskyrų, kurios tariamai skleidė dezinformaciją. Įdomu tai, kad daugelis šių paskyrų priklausė dešiniojo sparno prezidento Jairo Bolsonaro šalininkams.
O teisėjas ne tik reikalavo užblokuoti paskyras, kol bus vykdomas tyrimas, bet ir aiškino, kad visi įmonės teisiniai atstovai bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jei kurios nors paskyros ir vėl būtų suaktyvintos be teismo leidimo. Kompanijai taip pat buvo grasinama bauda, jei ji atsisakys vykdyti teismo įsakymą. Be to, remiantis ankstesniu Brazilijos Aukščiausiojo Teismo nutarimu, šalyje buvo įšaldytos ir E. Musko įmonės „Starlink“ banko sąskaitos, taip siekiant padaryti dar didesnį spaudimą.
Po tokio teismo sprendimo E. Muskas nevyniojo žodžių į vatą ir teigė, jog taip tiesiog bandoma susidoroti su žodžio laisve[1]:
„Žodžio laisvė yra demokratijos pagrindas, o Brazilijoje [žmonių] neišrinktas pseudoteisėjas naikina ją politiniais tikslais.“
Brazilijos valdžia grasina tūkstantinėmis baudomis, jei žmonės vis tiek jungsis prie „X“
Teigiama, kad „X“ socialiniu tinklu naudojosi mažiausiai 22 milijonai Brazilijos gyventojų[2]. Tačiau nepaisant gausaus vartotojų kiekio, ji buvo užblokuota vos tik to užsimanė vienas aršiai savo priešininkus bandantis užtildyti ir visus socialinius tinklus mėginantis pažaboti teisėjas.
Dabar „X“ platforma nebus prieinama nei naudojantis internetu kompiuteriuose, nei bandant ją atsisiųsti į savo telefonus ar kitus išmaniuosius įrenginius. Teisėjas Alexandre’as de Moraesas pareikalavo, jog tokios įmonės kaip „Apple“ ir „Google“ vos per kelias dienas pašalintų „X“ iš savo programėlių parduotuvių ir blokuotų socialinio tinklo naudojimą „iOS“ ir „Android“ sistemose.
Teisėjas taip pat pridūrė, kad tiek žmonės, tiek įmonės bus baudžiamos, jei mėgins apeiti įsigaliojusį sprendimą. Tie, kas naudos VPN ar kitas priemones, kad pasiektų platformą, gali sulaukti solidžios baudos. Teigiama, kad už neteisėtą „X“ naudojimąsi bus skiriama kasdienė 50 000 R$ (maždaug 8 077 Eur) bauda.
Kaip teigė teisėjas, visiškas „X“ blokavimas šalyje tęsis tol, kol „X“ paskirs naują teisinį atstovą šalyje ir sumokės baudas už tariamai įvykdytą Brazilijos įstatymų pažeidimą. Tačiau oficialiame „X“ pranešime teigiama, jog socialinis tinklas nevykdys de Moraeso reikalavimų, kuriais teisėjas tiesiog siekė neteisėtai cenzūruoti savo politinius oponentus. Kadangi Brazilijoje cenzūra taip pat yra neteisėta, „X“ pranešime buvo rašoma:
„Pagrindinė problema yra ta, kad teisėjas de Moraesas reikalauja pažeisti pačios Brazilijos įstatymus. Mes to tiesiog nedarysime.“
E. Muską seniau kritikavusi žiniasklaida stojo laisvo žodžio pusėn
Įdomu tai, jog net ir įprasti E. Musko kritikai įžvelgia akivaizdų norą cenzūruoti laisvą žodį ir pritaria jo nenorui paklusti Brazilijos teismams. Štai puikiai žinomo „Washington Post“, dažnai itin aršiai kritikuojančio E. Muską, redakcinė kolegija nusprendė palaikyti milijardierių. Redakcija rašė[3]:
„„Tesla“ ir „SpaceX“ milijardierius generalinis direktorius yra teisus sakydamas, kad Brazilijos teisininko žingsnis vienašališkai uždrausti jam priklausantį „X“ veikti šalyje yra išpuolis prieš interneto kalbą visame pasaulyje. Šioje laisvo žodžio kovoje Musko „X“ pasirinko teisingą poziciją.“
„Post“ taip pat nusprendė palaikyti seniau aktyviai kritikuotą E. Muską, rašydami, kad teisėjo de Moraeso veiksmai uždaryti platformą kainavo „didelę saviraiškos laisvės kainą“, o išsiuntinėti net ir arešto orderiai dažnai yra menkai pagrįsti. Laikraštis kritikavo tiek patį norą uždrausti socialinį tinklą, tiek ir vartotojams numatytas tūkstantines baudas.
„Jei tai skamba autoritariškai, taip ir yra“, – buvo rašoma laikraštyje. „Kad ir kokią grėsmę demokratijai būtų kėlusi pono Moraeso norimos užblokuoti anketos, grėsmė, kurią kelia vienas vyriausybės pareigūnas, ribojantis 220 mln. žmonių kalbą, yra didesnė“.
Brazilija siekia cenzūruoti visas laisvas platformas, įskaitant populiariąją „Rumble“
Deja, E. Musko valdomas socialinis tinklas nėra vienintelis, kuris kenčia dėl Brazilijos valdžios noro pažaboti nepatogią žodžio laisvę. Praėjusiais metais „Telegram“ platforma buvo laikinai uždrausta, nes atsisakė bendradarbiauti, kai buvo pareikalauta blokuoti tam tikrus profilius.
Net ir „Meta“ susirašinėjimo paslauga „Whatsapp“ buvo laikinai uždrausta 2015 ir 2016 metais, kai atsisakė vykdyti policijos prašymus pateikti naudotojų duomenis. Kaip žinia, dabar „Meta“ valdomi socialiniai tinklai mielai bendradarbiauja su valdžios struktūromis ir patys smarkiai cenzūruoja neva netinkamą turinį.
Brazilija taip pat ėmėsi kitos itin populiarios platformos – „Rumble“. Šią vaizdo įrašų bendrinimo platformą daugelis pamėgo COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai informacija apie koronavirusą, skiepus ir kitus faktus buvo smarkiai blokuojama Feisbuke ir „Youtube“.
Dabar „Rumble“, kaip ir „X“, nebėra prieinama Brazilijos žmonėms. Po „X“ užblokavimo, „Rumble“ pirmininkas ir generalinis direktorius Chrisas Pavlovskis išsiuntė pranešimą visiems „Rumble“ prenumeratoriams, kad praneštų apie grėsmę laisvam žodžiui:
„Gerbiami „Rumble“ naudotojai,
Paprastai nesiunčiu pranešimų mūsų vartotojams el. paštu, tačiau buvo peržengtos raudonos linijos. Įvyko didelių pokyčių, susijusių su laisvo žodžio platformomis, todėl manau, kad svarbu visiems pranešti, kas vyksta ir kaip galite padėti „Rumble“.
„Rumble“ nebėra prieinamas Brazilijos piliečiams, jie prisijungė prie Prancūzijos, Rusijos ir Kinijos gretų. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Brazilija nebeturi Elono Musko „X“ dėl Brazilijos Aukščiausiojo federalinio teismo teisėjo Alexandre’o De Moreaso išpuolių prieš žodžio laisvę.
Pasaulio galingieji nenori „Rumble“, nenori „X“, nenori „Telegram“ ir nenori „Truth Social“. Jie nori kontroliuoti informaciją, bet mūsų įmonės joms to neleidžia.
Nėra kitų didelių bendrovių, kurios kovotų už laisvę taip, kaip mes. Mes dėl to viską statome ant kortos, o „Telegram“ generalinis direktorius neseniai už tai buvo suimtas.
Reklamuotojai boikotuoja mūsų įmones, siekdami sumažinti mūsų ekonominį gyvybinį kanalą, tačiau jie neįvertina mūsų paramos tarp žmonių.
Žmonės palaiko mūsų gyvybę ir neleidžia mums sustoti.
Jei norite mums padėti, prisijunkite prie „Rumble Premium”. Jei „Rumble Premium“ taps pakankamai didelė, padėsite mums pakeisti žaidimą ir kovoti už žodžio laisvę.
Taip pat siūlome 10 dolerių nuolaidą visiems naujiems metiniams prenumeratoriams, jei jie naudos reklaminį kodą „brazil“.
Pagarbiai
Chris Pavlovski
„Rumble“ pirmininkas ir generalinis direktorius“
„Rumble“ taip pat išplatino atskirą pranešimą, kuriame teigiama, jog šiuo metu platforma neveikia visoje Brazilijoje dėl vietinės valdžios reikalavimų ištrinti nepalankius kūrėjus iš šios platformos. Panašu, kad „Rumble“ sugrįš į Braziliją tik tuo atveju, jei valdžios atstovai nustos vykdyti akivaizdžią cenzūrą.
„Telegram“, „Rumble“ ir kitos platformos patiria vis didesnį spaudimą visame pasaulyje
Svarbu pažymėti, kad Brazilija nėra vienintelė valstybė, kuri siekia pažaboti laisvą žodį ir visas didžiausias socialines platformas. Panašūs veiksmai yra pastebimi Amerikoje, Australijoje, net ir Europos Sąjungoje, kuriai spėjo užkliūti tiek E. Musko valdomas „X“, tiek ir itin plačiai naudojama „Telegram“.
E. Muskas jau spėjo susiremti su ES dėl „X“ reglamento. Be to, neseniai jis įsivėlė į žodžių karą su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu.
„Rumble“ taip pat patiria spaudimą paklusti įvairių šalių reikalavimams. Dėl savo siekio išlikti nepriklausoma platforma, „Rumble“ jau buvo užblokuota ne tik Brazilijoje, bet ir Prancūzijoje, Rusijoje ir Kinijoje[4]. To buvo imtasi po to, kai „Rumble“ kategoriškai nesutiko riboti žodžio laisvę, ištrindama „Russia Today“, cenzūruodama įvairius dabartinės valdžios politinius oponentus ar bet kurį kitą valdžiai kažkuo neįtikusį turinį.
Be to, „Rumble“ jau spėjo susidurti su sunkumais Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, po to, kai atsisakė ištrinti duomenis apie COVID-19 vakciną. „Rumble“ vadovas sakė[5]:
„Vyriausybės elgiasi taip, kaip mes galėjome įsivaizduoti, jog buvo elgiamasi tik prieš 50–60 metų, atvirai prašydamos platformų cenzūruoti ir panaikinti nepalankų turinį. Jos vėl galvoja, kad žino, kas geriausia, diktuoja ir kontroliuoja pokalbius bei atima žmogaus teisę laisvai kalbėti ir dalintis informacija.
Tai nėra teorinės baimės. Tokie dalykai vyksta, ir aš tai žinau asmeniškai kaip platformos, kuri sulaukia reikalavimų iš viso pasaulio vyriausybių, generalinis direktorius. Šalys kiekviename pusrutulyje, visos jos yra Jungtinių Tautų narės, nebegina žmogaus teisės į saviraiškos laisvę. Tai tampa nekontroliuojama <…>.“
„Rumble“ vadovo žodžius puikiai patvirtina ir tai, jog neseniai buvo suimtas „Telegram“ savininkas Pavelas Durovas. Nors jis jau paleistas į laisvę po sumokėto užstato, tačiau Prancūzija jį kaltina tariamu leidimu vykdyti įvairią nusikalstamą veiklą žinučių siuntimo platformoje. Šie kaltinimai atskriejo po to, kai „Telegram“ nesutiko bendradarbiauti su Prancūzijos valdžia, pateikdama jiems asmeninę vartotojų informaciją ir prieigą prie programėlės.
Išėjęs į laisvę P. Durovas prakalbo apie įvairių valstybių norą sekti žmones ir faktą, kad jo valdomoje programėlėje nieko panašaus neįvyks, nes tai daro ne dėl pinigų[6]:
„Kartais negalime susitarti su šalies reguliavimo institucija dėl tinkamos pusiausvyros tarp privatumo ir saugumo. Tokiais atvejais esame pasirengę palikti tą šalį. Taip darėme daug kartų. Kai Rusija pareikalavo, kad atiduotume „šifravimo raktus“, kad būtų galima vykdyti sekimą, atsisakėme – ir „Telegram“ Rusijoje buvo uždrausta. Kai Iranas pareikalavo, kad blokuotume taikių protestuotojų kanalus, atsisakėme – ir „Telegram“ buvo uždrausta Irane.“
Ar pasaulis įveda vis didesnę cenzūrą ir pamiršta žodžio laisvę?
Prisiminkime, kad plačiai naudojamas Feisbukas, „Youtube“ ir kitos platformos, jau daug laiko yra smarkiai kontroliuojamos. Jose operatyviai trinama neva taisyklių neatitinkanti ir dezinformaciją skleidžianti informacija, nors daugybė vartotojų pastebi, kad yra baudžiami tiesiog bandydami pasisakyti apie COVID-19 vakcinas, LGBTQ bendruomenę, tam tikrus politikus ar kitomis temomis.
Be to, jau dabar turime įvairius faktų tikrintojus, kurie nepagrįstai melu apkaltina kitaip kalbančius ir nepatogius faktus atkleidžiančius asmenis, taip irgi blokuodami turinį populiariuose socialiniuose tinkluose, paieškų sistemose ir kitur. Gal kažkada turėsime net ir skundikų programėles ar tokias pačias tūkstantines baudas, kurios jau laukia brazilų, išdrįsusių nepaklusti reikalavimui nebesinaudoti „X“?
Kas nutiktų, jei visos laisvą žodį dar leidžiančios platformos būtų galutinai užblokuotos? Nors dalis žmonių gali mėginti naudotis VPN ar kurti naujas platformas, tokia cenzūra sukeltų dar didesnę gebančių mąstyti ir kuo daugiau skirtingos informacijos ieškančių žmonių priespaudą. Tad panašu, kad neva laisvas, labai demokratiškas pasaulis iš tiesų vis labiau panašėja į diktatorišką pasaulį, kuriame leidžiama kalbėti tik tai, kas palanku galingiesiems.
