Kylant degalų kainoms – signalas dėl maisto produktų
Kovo mėnesį fiksuota 4,5 proc. metinė ir 1,6 proc. mėnesio infliacija rodo ne tik bendrą kainų augimą, bet ir signalizuoja apie artėjančius pokyčius maisto kainose. Nors šiuo metu infliaciją daugiausia skatina dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrangę degalai, ekonomistai sutaria, kad tikrasis poveikis vartotojams dar tik formuojasi ir labiausiai pasijaus kasdienio vartojimo prekių segmente.
Energijos kainų augimas tiesiogiai veikia visą maisto tiekimo grandinę. Brangstant kurui didėja transportavimo kaštai, o kartu auga ir gamybos bei logistikos išlaidos. Dar svarbiau tai, kad kylant energijos kainoms brangsta ir trąšos, kurios yra būtinos žemės ūkiui. Tai reiškia, kad ūkininkų savikaina didėja, o ilgainiui šis spaudimas persikelia į galutines maisto produktų kainas parduotuvėse[1].
Kol kas šis procesas dar nėra pilnai atsispindėjęs kainose, tačiau artimiausiais mėnesiais jis turėtų stiprėti. Įmonės, susiduriančios su augančiomis sąnaudomis – nuo transporto iki pakuočių – pradeda jas perkelti vartotojams. Dėl to maisto kainos gali augti ne tik dėl žaliavų brangimo, bet ir dėl visos tiekimo grandinės pabrangimo.
Tolesnė kainų dinamika priklausys nuo geopolitinės situacijos ir energijos rinkų stabilumo. Jei naftos kainos ir toliau kils, o tiekimo sutrikimai nesumažės, maisto produktų brangimas gali tapti pagrindiniu infliacijos veiksniu, labiausiai jaučiamu gyventojų kasdienybėje. Tokiu atveju bendras kainų augimas išliks aukštas, tačiau didžiausias jo poveikis bus matomas būtent per brangstančius būtiniausius produktus.
Užkalnis: pigių degalų nebebus – beveik pusę kainos pasiima valstybė
Į kylančias maisto kainas sureagavo ir žurnalistas Andrius Užkalnis. Jis kirto, kad paprastiems žmonėms pigių degalų nebebus, kaip ir jau iškeliavusio lito ar Kalėdų senelio[2].
„Jeigu benzino litrą perkate už 1,80 Eur, jo pagaminimas iš naftos, atgabenimas ir degalinės marža sudaro 92 centus už litrą. Beveik pusę to, ką jūs mokate, pasiima valstybė.“ – kirto A. Užkalnis.
Degalai brangsta iki 2,3 euro: vairuotojai dairosi elektromobilių
Degalų kainoms Lietuvoje šoktelėjus iki 2,3 euro už litrą, vairuotojai vis dažniau pradeda ieškoti pigesnių alternatyvų. Augančios naftos kainos tiesiogiai veikia kasdienes išlaidas, todėl dalis gyventojų atsigręžia į viešąjį transportą ar elektrinius automobilius.
Pastarieji leidžia sutaupyti, ypač jei kraunami namuose, tačiau jų prieinamumą vis dar riboja aukšta įsigijimo kaina – daugeliui vairuotojų tai išlieka per brangi investicija, palyginti su naudotais automobiliais.
Vis dėlto ir ši alternatyva nėra visiškai stabili. Elektros kainos taip pat svyruoja, nes priklauso nuo skirtingų veiksnių – nuo dujų kainų iki oro sąlygų ir energetikos struktūros. Nors Lietuvoje daugėja atsinaujinančios energijos, ji tik iš dalies amortizuoja kainų pokyčius.
Degalai gali atpigti: valdžia siūlo laikinai mažinti dyzelino akcizą
Valdžia siūlo laikinai mažinti dyzelino akcizą, siekdama sušvelninti sparčiai augančių degalų kainų poveikį gyventojams ir verslui. Pagal planą, ši priemonė galiotų du mėnesius, o jos rezultatas – maždaug 6 centais pigesnis dyzelino litras. Sprendimas pasirinktas kaip trumpalaikis instrumentas, leidžiantis reaguoti į itin greitai besikeičiančią situaciją naftos rinkose, kartu išlaikant kontrolę valstybės biudžeto pajamoms.
Nors priemonė laikoma riboto poveikio, tikimasi, kad net ir nedidelis kainos sumažėjimas prisidės prie bendro kainų spaudimo mažinimo. Tuo pačiu valdžia palieka galimybę sprendimą pratęsti, jei degalų kainos išliks aukštos. Akcentuojama, kad dyzelinas pasirinktas neatsitiktinai – jo kainos augo sparčiau nei benzino, o pats kuras plačiai naudojamas tiek transporto, tiek verslo sektoriuose.
