<h2>Pasislėpti nuo rekordinio kainų šuolio už gamtines dujas ir elektrą nepavyks</h2>
<p>Ateinančiais metais „diržų veržimosi“ laikotarpio, panašu, nepavyks išvengti niekam. Bendrovė „Ignitis“ antradienį pranešė, kad jau nuo 2022 m. sausio 1 d. kainų šuolį pajus ir gamtinių dujų vartotojai, mat prognozuojama, kad per ateinančių metų pirmąjį pusmetį dujų kainos vartotojams vidutiniškai išaugs 29,8 proc.</p>
<p>Nuo mokesčių naštos taip pat niekur nepabėgsite – jau nuo kitų metų elektros energijos kaina visuomeninio tiekimo klientams ūgtels 9,6 proc. Anot bendrovės, šias aukštumas siekiančias kainas už paslaugas lemia daugiau nei 28 proc. padidėjusi elektros įsigijimo iš biržos kaina.</p>
<p>Išaugusiai gamtinių dujų kainai įtakos turėjo pokyčiai Europos dujų biržose, o kainų kilimą jose lėmė atsigaunanti pasaulio ekonomika, nepakankamai užpildytos Europos dujų saugyklos artėjant žiemai ir apskritai nepakankamas dujų kiekis rinkoje, praneša bendrovė.</p>
<p>Visgi tokie kainų šuoliai, anot tiekėjo, yra tik menkniekis, mat brangimas buitiniams vartotojams jau buvo kiek amortizuotas taip išvengiant daugiau nei dvigubo kainų augimo, prie ko prisidėjo ir sprendimas dujų kainų didėjimą išdėlioti per penkerius metus.</p>
<p>Tiesa, nors „Ignitis“ ir tikina, kad statistinio namų ūkio, sunaudojančio maždaug 127 kilovatvalandes elektros energijos, piniginė ypatingai nepatuštės (skaičiuojama, kad tokiu atveju išlaidos per mėnesį padidėtų apie 1,9 euro)[1], tačiau svarbu atminti, kad brangstant dujoms ir elektrai padidėjusiomis sąskaitomis išlaidos neapsiribos – brangs ir visi kiti produktai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dujos-2.jpg" alt="Kainų šuolis" /></p>
<h2>Padidėjusios sąskaitos už šildymą labiausiai šiurpins sostinės ir jos rajono gyventojus</h2>
<p>Kad Lietuva išgyvena „auksiniu“ pramintą šildymo sezoną, kuris yra vienas brangiausių visoje istorijoje, pripažino ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas, teigęs, kad vis labiau didėjančias sąskaitas pajus tie vartotojai, kurie vartoja daugiau gamtinių dujų nei biokuro kaip antai Vilniaus miesto bei rajono bei mažesnių miestelių gyventojai.</p>
<p>„Didžiausias sąskaitas gaus tų miestelių gyventojai, kurie šilumos gamybai naudoja kurą, kurio struktūrą sudaro apie pusę arba iki pusės reikalingo kuro gamtinių dujų“, – teigė M. Taparauskas[4].</p>
<p>Anot M. Taparausko, didėjančių sąskaitų už šildymą negalima nurašyti tik didėjančioms gamtinių dujų kainoms, mat daug priklauso ir nuo pastato, kuriame yra gyvenama, būklės ir kokybės.</p>
<blockquote>
<p>Tiesa, šilumos kaina lyginant su pernai metų spalio mėnesiu, šiemet padidėjo 40 proc.</p>
</blockquote>
<p>Gyventojams dar spalį gavus milžiniškas sąskaitas vien už šildymą dar net neprasidėjus šalčiams, dauguma jų nerimauja, kiek sąskaitos išaugs dar, kai šalyje prasidės tikroji žiema. VERT atstovas pažymėjo, kad sąskaitos dėl kainos esą dar gali didėti iki 15 proc[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dujoss.jpg" alt="Sąskaitos" /></p>
<h2>Mažesnės sąskaitos džiugina pasirinkusius centralizuotą šildymą</h2>
<p>Pasak VERT atstovo, svarbu atminti, kad praėjusių metų šildymo sezonas buvo vienas iš pigiausių, o šis šildymo sezonas skaičiuojant bendrai, Vilniuje gali brangti net iki 80 proc. lyginant su praėjusiu šildymo sezonu.</p>
<p>„Tačiau, jeigu lygintume su ilgamete 5 ar net 10 metų šildymo sezonų kaina Vilniuje, pamatytume, kad tas didėjimas iš tikrųjų yra iki 30 proc. nuo vidurkio“, – teigė M. Taparauskas.</p>
<p>Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Gerimantas Bakanas pastebėjo, kad Vilniuje šildymo kainos, lyginant renovuotus ir nerenovuotus būstus skiriasi net 3 kartus. Kaip pavyzdys, šiuo metu pralaimi gyventojai, nepasirinkę centralizuoto šildymo. Anot G. Bakano, dabartiniu laikotarpiu nėra pigesnio šildymo būdo kalbant apie šiaurės šalis.</p>
<p>„Vilniaus mieste yra keletas kvartalų, kaip antai Trinapolio rajonas, Salomėjos Nėries gatvė Fabijoniškių pabaigoje, kurių daugiabučiai nėra prisijungę prie centralizuoto šildymo, bet ant jų stogų yra pastatyti dujiniai katilai. Lyginant spalio mėnesio sąskaitas, jie sumokėjo net 40 proc. daugiau nei pasirinkę centralizuotą šildymą“, – neslėpė G. Bakanas[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sildymas-2.jpg" alt="Šildymas" /></p>
