Branduolinių atliekų sąvartynas: kieno kaimynystėje laidosime radioaktyvias atliekas?

Diskusijose dėl branduolinių atliekų tvarkymo – daug neaiškumų

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) dar prieš keletą mėnesių pradėjo konsultuotis su šalies savivaldybėmis dėl galimų branduolinio kuro saugojimo vietų jų teritorijose^[1]. Buvo skelbiama, kad giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose šalies savivaldybėse.

9 tokios vietos – Zarasų rajone, po 8 – Alytaus ir Vilniaus rajonuose, po 7 – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos rajonuose. 5 vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po 3 – Elektrėnų, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose, po 2 – Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po vieną – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio bei Ukmergės rajonuose.

Tuomet buvo garsiai kalbėta apie tai, kad toji savivaldybė, kurioje bus statomas objektas, sulauks daug papildomos naudos, jame įsidarbins šimtai žmonių, kurie gaus nemenkas pajamas. Taip pat buvo plačiai kalbėta apie tai, kad visuomenė bus informuojama apie kiekvieną su atliekyno įrengimu susijusį sprendimą. Vis dėlto, jau dabar skaidrumo pasigendama, o šį faktą į viešumą kelia pačių savivaldybių vadovai.

Kazlų Rūdos meras piktinasi dėl branduolinių atliekų laidojimo proceso skaidrumo

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška atvirai pasakoja apie tai, kaip šiame procese pasigenda skaidrumo. Feisbuke jis paskelbė ilgą įrašą, kuriame teigė, kad branduolinio atliekyno vietą valdžia atrinkinėja neskaidriai: ignoruodama savivaldybes ir aplinkosaugos organizacijas^[2].

„Šiandien kartu su Kazlų Rūdos savivaldybės teritoriją atstovaujančiu Seimo nariu G. Surpliu paviešinome kantrybės ribas peržengusį Energetikos ministerijos ir Visagino AE (VAE) vadovybių įžūlumą slepiant Lietuvos branduolinio atliekyno vietos parinkimo sprendimus. Konferencijos metu aiškiai įvardinau, jog trejetą metų Energetikos ministro parinkta Atliekyno vietos parinkimo darbo grupė veikia be savivaldybių, aplinkosaugos organizacijų atstovų. Netgi be aplinkos apsaugos departamento! Patvirtinau, jog beveik metus laiko klausiant, kokia šios grupės sudėtis, kas jai vadovauja, kokie jos sprendimai, kur jos protokolai, kodėl joje nėra savivaldybių, aplinkosaugos visuomenininkų NEGAVOME JOKIO ATSAKYMO“, – teigia M. Varaška, pabrėžęs, kad darbo grupės veikla nėra atvira ir skaidri.

Kazlų Rūdos meras teigia, kad VAE atsisako įvardinti savo išvadų ekspertus ir dangstosi duomenų apsauga, jis pažymi ir tai, kad nebuvo gautos ir originalios ekspertų išvados.

„Su tuo kategoriškai nesutinkame, nes branduolinio atliekyno vietos parinkimas – viešas interesas. Iš dabar daugiau nei 30 atrankoje esančių savivaldybių (jose gyvena daugiau nei 1,8 milijono žmonių) jie TURI TEISĘ žinoti, kas sprendžia jų likimus ir tūkstančiams metų būsimą branduolinių atliekų kaimynystę“, – akcentavo politikas.

Jis taip pat teigia, kad vis dėlto VAE netyčia atskleidė savo ekspertų tapatybes viename iš neapsaugotų duomenų faile. Tada paaiškėjo, kad tai yra pačioje VAE dirbantys asmenys. M. Varaškos teigimu, tokiu atveju jie negali būti ekspertais, nes yra priklausomi, tad šiuo atveju nėra užtikrintas bent dviejų nešališkų ekspertų dėl kiekvienos galimos Atliekyno vietos atrankos principas.

Kazlų Rūdos meras teigia, kad žinant, kad visi Lietuvos ekspertai turės interesus dėl bent vienos iš 31 atrenkamų savivaldybių, akivaizdu, jog atliekyno vietos atrankos ekspertai privalo būti kitų šalių specialistai.

„Ko mes siekiame? a) pakelti šio ypač svarbaus sprendimo lygį bent iki Vyriausybės. b) įtraukti į ją savivaldybių, aplinkosaugos atstovus. c) išviešinti visas turimas originalias tyrimų medžiagas. d) įvertinti, ar tikrai atliekos negali likti palaidotos Visagino apylinkėse, o ne kitur Lietuvoje. e) Jei pagal atviras ir neabejotinas mokslines išvadas tai turės būti kita Lietuvos savivaldybė - ji turi gauti bent keliasdešimties milijonų eurų išankstinę kompensaciją savo gyventojų kitam gerbūviui sukurti“, – sako M. Varaška.

Šalies žiniasklaidos priemonėms Kazlų Rūdos meras taip pat aiškino, kad tiesiog pageidauja skaidrumo, viešumo ir aiškumo, neginčija, jog toks objektas turi atsirasti Lietuvoje ir konkrečiai vienoje iš Lietuvos savivaldybių^[3].

„Neturime jokio aiškumo, kokiu būdu vyksta atrankos procesas. Iš pradžių turėjome 4 savivaldybes – Alytaus rajono, Švenčionių, Varėnos ir Kazlų Rūdos, kurios buvo įvardijamos kaip potencialios tokio atliekyno vietai parinkti. Mes turėjome ir tyrimus 2020 metų pabaigoje, grunto ir panašiai, ir tada procesas sustojo. (...) Nebuvo jokių raštiškų patvirtinimų iki šių metų pavasarį įvykusio atviro, neva atviro pristatymo šiuo klausimu iš naujo“, – sako meras.

M. Varaška taip pat mano, kad už atliekų laidojimą reikia gausios kompensacijos. Jo teigimu, tai mažins savivaldybės patrauklumą vystyti turizmą, pritraukti naujų gyventojų, skatinti verslo plėtrą ir užsiimti žemės ūkio veikla. Anot mero, todėl valstybei reikėtų svarstyti skirti bent 20 mln. eurų siekiančią išankstinę kompensaciją. Kazlų Rūdos meras taip pat kvestionuoja, kodėl gi atliekos negali būti palaidotos pačioje uždaromos IAE teritorijoje.

IAE vadovas teigia, kad yra siekiama išsirinkti geriausią vietą atliekoms palaidoti

Savo ruožtu IAE vadovas Linas Baužys teigia, kad į darbo grupę dėl pasirūpinimo šiomis atliekomis, įtrauktos Aplinkos, Finansų ministerijos ir ekspertų grupės, todėl procesas organizuojamas skaidriai^[4].

„Tai nėra kažkokia slapta grupė ar susitarimas, tai yra iš principo valdomas projektas, ir tie etapai, kurie bus, (...) pirmiausia pasisakys mokslas, bus atliekami išsamūs geologiniai tyrimai ir kiti vertinami socioekonominiai, saugumo aspektai. (...) Galiu patvirtinti, čia nėra jokio slaptumo, o veikiama pakankamai skaidriai“, – teigė L. Baužys.

IAE vadovo teigimu, kalbant apie vietos parinkimą, jis taip pat nevyks „už uždarų durų“. Savivaldybės bus kviečiamos diskutuoti toliau. Renkantis vietą, L. Baužio nuomone, pirmiausia reikia įvertinti visus aspektus: geologinius, taip pat saugumo.

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuva įpareigota pasirūpinti jos atliekomis

Primename, kad pirmasis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) blokas buvo uždarytas 2004 m. gruodžio pabaigoje, antrasis blokas – 2009 m. gruodžio 31 d. Lietuva uždaryti atominę elektrinę priėmė įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą (ES) ir NATO.

Dabar elektrinėje vykdomi įrangos išmontavimo darbai. Galutinai elektrinės eksploatavimą nutraukti planuojama iki 2038 m.

Elektrinės atliekoms skirtą giluminį atliekyną Lietuva žada turėti jau antroje šio šimtmečio pusėje. Į jį bus talpinamas panaudotas branduolinis kuras, metalinės reaktorių konstrukcijos, dalis kuro rinklių, valdymo strypai, panaudotas grafitas ir kitos atliekos.

Panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios medžiagos susidarė 1983–2009 metais, tačiau jos susidarys ir tęsiant uždarymą iki 2038-ųjų.

Ilgaamžės radioaktyviosios atliekos dabar saugomos laikinose saugyklose, vėliau jos bus perkeliamos į giluminį atliekyną, kuris turėtų būti pastatytas ir pradėtas naudoti 2068-aisiais.

Atliekyno statyba kainuos apie 1 mlrd. eurų, jo naudojimas – dar 900 mln. eurų.

Atliekynas bus įrengtas kelių šimtų metrų gylyje. Žadama, kad jo apsaugą užtikrins natūralūs gamtiniai ir keli dirbtiniai barjerai.