Ne visa „šviežia“ žuvis iš tikrųjų yra vietinė
Poilsiautojams prie Baltijos jūros šviežia žuvis yra tarsi būtinas atostogų atributas. Kurortų restoranai vilioja platų meniu žuvų patiekalais, tačiau ne visos siūlomos žuvys iš tikrųjų yra ką tik sugautos Baltijoje.
Dažnas atvejis – į lėkštę atkeliauja pigūs, iš toli importuoti filė, kurie ne tik neturi nieko bendra su vietiniais laimikiais, bet ir yra abejotinos maistinės vertės.[1]
Populiarios dėl žemos kainos ir neutralios išvaizdos, tokios žuvys kaip panga ar tilapija dažnai patiekiamos be jokios informacijos apie jų kilmę. Daugeliui tai atrodo kaip „saugus“ pasirinkimas – be ašakų, minkšta tekstūra, švelnus skonis. Tačiau iš tikrųjų tai – vieni prasčiausių pasirinkimų tiek sveikatai, tiek skoniui.
Panga ir tilapija yra pigios žuvys, bet nevertos rizikos
Panga yra gėlavandenė žuvis, kilusi iš Azijos, dažniausiai veisiama Mekongo deltoje Vietname. Į Baltijos pajūrio restoranus ji atkeliauja jau šaldyta. Pramoninis auginimas dažnai vyksta užterštuose, pergrūstuose tvenkiniuose, kur naudojami antibiotikai. Dėl šios priežasties net ir paruošta panga turi menką maistinę vertę: beveik nėra omega-3 riebalų rūgščių, mažai vitaminų ir mineralų.[2]
Tilapija – dar vienas gėlavandenis importas iš Azijos ar Pietų Amerikos. Jos riebalų sudėtis, palyginti su kitomis žuvimis, nėra palanki: didelis omega-6 kiekis, palyginti su omega-3, gali skatinti uždegiminius procesus organizme. Jei tikslas yra sveika, kokybiška vakarienė pajūryje, šios dvi žuvys turėtų likti užsakymo sąrašo pabaigoje.
Ką rinktis vietoje to? Flundra, silkė, šprotai
Jei norite tikros Baltijos jūros žuvies, verta rinktis tai, kas čia iš tikrųjų pagaunama: flundrą, silkę ar šprotus.
- Flundra – dažniausiai sutinkama vietinė žuvis. Jos mėsa yra švelni, šiek tiek salstelėjusi, nedaug kaloringa, bet turtinga selenu, fosforu ir vitaminu B12.
- Silkė – klasika, kuri niekada nenuvilia. Tai riebesnė žuvis, bet joje gausu omega-3, baltymų ir mikroelementų. Puikiai tinka ir kepta, ir marinuota.
- Šprotai, nors ir mažo dydžio, – itin universalūs. Jie tinka kepti, gaminti užtepėles, sriubas ar tiesiog valgyti su duona. Juose gausu kalcio ir magnio – ypač jei valgomi su visais kauliukais.
Kaip atpažinti šviežią žuvį?
Kad ir ką pasirinktumėte, verta įvertinti žuvies šviežumą. Jei akys skaidrios, žiaunos rausvos, o mėsa elastinga – žuvis tikrai šviežia. Jeigu filė atrodo drėgna, gleivėta ir minkšta – greičiausiai prieš tai buvo šaldyta.
Vietiniai turgūs, ypač tie, kuriuose prekiaujama žuvimi tiesiai iš žvejų laivo, yra geriausia vieta įsigyti tikrą vietinę žuvį. Čia šansai nusipirkti ką tik pagautą flundrą ar šprotą yra daug didesni nei restorane prie šurmuliuojančios krantinės.
