Projektas sustabdytas dar jam prieš prasidedant
Ukrainos vystymo fondo idėja buvo pristatyta dar 2023 metais, siekiant sukurti tarptautinį finansinį mechanizmą šalies infrastruktūros atstatymui po karo. Fondą koordinavo „BlackRock“ – viena įtakingiausių pasaulio turto valdymo bendrovių, kurios dalyvavimas suteikė projektui rimtą tarptautinį svorį.
Planuota, kad fondas pritrauks daugiau kaip 15 mlrd. dolerių (apie 13,9 mlrd. eurų) iš tarptautinių plėtros bankų, donorų ir privačių investuotojų.[1] Jis turėjo būti oficialiai pristatytas 2025 m. liepos 10–11 dienomis vyksiančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje Romoje. Iniciatyvą jau buvo parėmusios Vokietija, Italija, Lenkija ir keletas stambių investuotojų iš privataus sektoriaus.
„BlackRock“ yra didžiausia pasaulyje turto valdymo bendrovė, administruojanti per 10 trilijonų dolerių vertės turtą.[2] Ji konsultuoja vyriausybes, tarptautines organizacijas ir institucinius investuotojus, dalyvauja tvaraus vystymosi bei atstatymo projektuose visame pasaulyje.
Pauzė siejama su JAV prezidento rinkimų rezultatais
Po Donaldo Trampo pergalės 2024 m. JAV prezidento rinkimuose situacija pasikeitė iš esmės. 2025 m. sausį „BlackRock“ sustabdė derybas su investuotojais, motyvuodama sprendimą politiniu neapibrėžtumu ir mažėjančiu investuotojų pasitikėjimu. JAV vyriausybė nusprendė neprisijungti prie iniciatyvos, o Trampo retorika – siekis greitai užbaigti karą tiesioginėmis derybomis tarp Zelenskio ir Putino – dar labiau išsklaidė lūkesčius dėl ilgalaikės JAV paramos.
„BlackRock“ atstovai žiniasklaidai patvirtino, kad nemokamos konsultacijos dėl fondo buvo baigtos dar 2024 m., o šiuo metu bendrovė nebeturi aktyvaus įgaliojimo tęsti darbą. Tolimesni sprendimai priklauso nuo klientų ir geopolitinės situacijos.
Europa ieško sprendimų, bet JAV trūkumas jaučiamas
Atsižvelgdama į JAV pasitraukimą, Prancūzija pradėjo kurti alternatyvų paramos fondą. Tačiau be JAV finansinio ir politinio užnugario tokios iniciatyvos išlieka neapibrėžtos. Fondą anksčiau rėmę Vokietijos, Italijos ir Lenkijos pareigūnai kol kas išlaiko atsargų toną.
Kanados ambasadorė Ukrainoje Natalka Cmoc paragino Kyjivą aktyviau telkti tarptautinius konsorciumus. Pasak jos, būtina ieškoti naujų finansavimo šaltinių, kurie nebūtų priklausomi tik nuo Vašingtono pozicijos.
Tuo metu Pasaulio banko vertinimu, Ukrainos patirti nuostoliai dėl karo jau viršija 500 mlrd. dolerių (apie 463 mlrd. eurų).[3] Vien tai rodo, kad be reikšmingos paramos Ukrainos atstatymas artimiausiu metu gali likti tik planuose.
