BK pakeitimai aktualūs įmonių savininkams ir akcininkams: kas keičiasi?

Kiti metai žada pokyčius juridinių asmenų savininkams ir akcininkams

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalios nauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) redakcija su bendrosios dalies pataisomis ir papildymais, aktuali juridinių asmenų savininkams ir akcininkams. Naujaisiais pakeitimais bus individualizuojama baudžiamoji atsakomybė juridiniams asmenims. Naujasis teisinis reguliavimas išsamesnis ir leidžiantis įgyvendinti bausmės tikslus bei teisingumo principą. Kas keitėsi ir kokie pakeitimai laukia, komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Deimantė Mecelytė.

Konstitucinis Teismas viename nutarimų yra pabrėžęs, jog juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė yra ne atskira, o išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės rūšis. Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ir (ar) interesais padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, jį siejančių su juridiniu asmeniu, pavyzdžiui, yra jo savininkas, vadovas ar akcininkas, turintis balso teisę.

„Tai reiškia, kad, norint patraukti baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį, turi būti nustatoma, ar buvo padaryta fizinio asmens nusikalstama veika. Patraukiant juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn visada vertinama, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais suinteresuotas juridinio asmens savininkas ar akcininkai. Taigi, juridinių asmenų savininkams ir balso teisę turintiems akcininkams aktualu žinoti tai, jog juridiniams asmenims baudžiamoji atsakomybė kyla dėl juridiniam asmeniui atstovauti turinčių fizinių asmenų nusikalstamų veikų, kuriomis juridinis asmuo yra suinteresuotas“, – sako teisininkė Deimantė Mecelytė.

Sulaukia kritikos

Iki 2025 m. vasario 1 d. pakeitimų galiojantis Baudžiamajame kodekse įtvirtintas juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės ir jiems skiriamų bausmių sistemos teisinis reguliavimas kritikuojamas tiek mokslininkų, tiek teisės praktikų, kadangi yra itin fragmentiškas, stokojantis aiškumo ir nesudarantis prielaidų individualizuoti juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės ir jiems skiriamų bausmių, neretai buvo skiriamos neproporcingos ir teisingumo principo neatitinkančios bausmės.

Teisininkė komentuoja, kad šiuo metu galiojanti BK redakcija už juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką numato 3 galimas skirti bausmes – tai bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas ir likvidavimas bei kelias baudžiamojo poveikio priemones, kurių viena ar kelios gali būti skiriamos kartu su bausme: įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą. Toks „skurdus“ bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas, atsižvelgiant į juridinių asmenų daromų nusikalstamų veikų pobūdį ir įvairovę, ne visada užtikrina bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK pakeitimų iniciatoriai būtinybę koreguoti BK normas Aiškinamajame rašte aiškino tuo, jog iki 2025 m. vasario 1 d. galiojantis juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės teisinis reguliavimas ne tik stokoja aiškumo, sisteminio požiūrio, bet taip pat ir nesudaro tinkinamų sąlygų visapusiškai paveikti juridinį asmenį, padaryti jam teigiamą poveikį bei tinkamai individualizuoti baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemones.

Kas naujo Baudžiamojo kodekso redakcijoje, įsigaliosiančioje nuo 2025 m. vasario 1 d.?

Naujoji BK redakcija įtvirtina naują 40(1) straipsnį, kuris nustato galimybę juridiniams asmenims taikyti BK 36–39 straipsnių nuostatas, susijusias su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Dabartiniu teisiniu reguliavimu tokia galimybė įstatyme nebuvo numatyta, nors teismų praktikoje tai buvo taikoma. Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. juridinis asmuo turės įstatyme numatytą galimybę būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jo veikai praradus pavojingumą, taip pat jo nusikalstamus veiksmus pripažinus mažareikšmiais, už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė būtų pernelyg formali, susitaikius su nukentėjusiuoju bei esant lengvinančioms aplinkybėms“, – paaiškina „Glimstedt“ teisininkė.

Be kita ko, naujojoje BK redakcijoje bus praplėstos juridiniams asmenims taikomos bausmės – veiklos apribojimo – taikymo ribos ir sugriežtintos bausmių skyrimo taisyklės. Dabartinis teisinis reguliavimas nustato galimybę, kad nuosprendis, kuriuo juridinis asmuo pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, gali būti, o nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams atveju nuosprendis privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones. Įstatymų leidėjas šią BK normą keičia, įtvirtindamas, jog nuosprendis, kuriuo juridiniam asmeniui paskiriama bausmė, privalo būti paskelbiamas per visuomenės informavimo priemonę taip pat ir padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

Tokia nuostata reiškia kiek griežtesnę baudžiamąją politiką juridinių asmenų atžvilgiu. Įstatymų leidėjo pozicija išviešinti sunkiausius nusikaltimus darančius juridinius asmenis suponuoja, kad pasekmė – grėsmė juridinio asmens dalykinei reputacijai – turėtų būti pakankama priemonė atgrasyti juridinius asmenis nuo nusikalstamų veikų. Dabar civiliniuose santykiuose dalyvaujantys asmenys turės daugiau galimybių spręsti dėl galimų rizikų su nuteistaisiais dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose.

Keičiasi bausmės baudos skyrimas

Be kita ko, su naujuoju reguliavimu keičiasi ir bausmės baudos skyrimo taisyklė ir bus įtvirtinta 47 straipsnio naujoje 4(1) dalyje bei paremta juridinio asmens metinių pajamų kriterijumi, – nustatyta, jog jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki padaryto nusikaltimo ėjusiais metais viršijo 300 000 MGL (15 000 000 Eur), jam bus skiriama nuo 2 iki 15 procentų metinių pajamų, gautų iki padaryto nusikaltimo ėjusiais metais, dydžio bauda. Šiuo atveju skiriamos baudos maksimalus dydis negalės būti mažesnis nei 100 000 MGL (5 000 000 Eur). Tokios nuostatos įtvirtinimas orientuotas į dideles pajamas generuojančius ūkio subjektus, siekiant užkirsti kelią atvejams, kai paskiriama baudos bausmė įtraukiama į įmonės veiklos sąnaudas, bei siekiant taikyti baudžiamąją atsakomybę verslo milžinams efektyviai, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, t. y. juridinis asmuo iš tiesų jaustų skaudžias pasekmes.

Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas numato veiklos apribojimo bausmę juridiniam asmeniui, įtvirtina alternatyvius draudimus, t. y. draudimą verstis tam tikra veikla arba uždaryti tam tikrą padalinį. Naujuoju reguliavimu numatomi, be jau išvardintų, papildomi alternatyvūs draudimai, t. y. draudimas dalyvauti tam tikruose sandoriuose bei juridinio asmens veiklos, kurią vykdant buvo padaryta nusikalstama veika, licencijų ar leidimų panaikinimas.

BK taip pat bus papildytas naujuoju 58(1) straipsniu, susisteminančiu bausmės skyrimo juridiniams asmenims ypatumus ir nustatančiu pamatinius bausmės skyrimo principus. Įstatymų leidėjas visgi pabrėžia, jog bausmės juridiniams asmenims skiriamos vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, ir nustato nebaigtinį sąrašą aplinkybių, kurias teismai, skirdami bausmę juridiniam asmeniui, turi įvertinti. Tai juridinio asmens organizacinė kultūra ir veiklos kontrolės politika; juridinio asmens veiksmai, kurių ėmėsi, siekdamas pašalinti nusikalstamos veikos sukeltus padarinius ir įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją; anksčiau taikytos poveikio priemonės ir jų veiksmingumas. Kaip minėta, tai nėra baigtinis vertintinų aplinkybių sąrašas. Be kita ko, naujoji BK redakcija įtvirtins ir švelnesnės, nei BK sankcijoje įtvirtinta, bausmės skyrimo juridiniams asmenims galimybę. Taip siekiama kuo labiau individualizuoti juridiniam asmeniui skiriamą bausmę.

Kiti pakeitimai ir papildymai

Naujoji BK redakcija įtvirtins su bausmėmis galimas paskirti, naujas baudžiamojo poveikio priemones juridiniams asmenims – vieną jų – draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, siekiant laikinai riboti kaltais padariusiais nusikalstamas veikas pripažintų juridinių asmenų teisę dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir kartu civilinius teisinius santykius su valstybės institucijomis. Be kita ko, numatomas draudimas juridiniam asmeniui gauti tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją, taip siekiant užkirsti kelią valstybės ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimui pakartotiniam nusikalstamumui. BK taip pat numatys draudimą juridiniam asmeniui reorganizuotis, siekiant išvengti atvejų, kai formaliai panaikinamas nuteistas už nusikalstamą veiką juridinis asmuo tampa kitu, neteistu juridiniu asmeniu ir taip išvengia baudžiamosios atsakomybės realizavimo.

Paminėtos baudžiamojo poveikio priemonės negalės būti skiriamos kartu su juridinio asmens likvidavimo bausme. Apie juridiniam asmeniui paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimą paskelbiama Juridinių asmenų registre. Be kita ko, svarbu paminėti, kad už bausmių ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių, išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, nesilaikymą juridinio asmens vadovui ar darbuotojui, atsakingam už šiam juridiniam asmeniui paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą, gresia baudžiamoji atsakomybė.

Pranešimą paskelbė: Anželika Voinė, Advokatų kontora GLIMSTEDT.