<h2>Baimę ir fobiją skiria trapi riba, kurią lengva peržengti</h2>
<p style="text-align: justify;">Baimė yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, ne tik varžanti mūsų pasirinkimus ir norus, bet ir apsauganti nuo pavojaus, verčianti įvertinti galimas rizikas. Tačiau perteklinė baimė, sukaustanti mūsų mąstymą ir bet kokią įprastą veiklą, jaukia mūsų planus, griauna pasitikėjimą savimi ir gali kaip reikiant pakenkti gyvenimo kokybei.</p>
<p style="text-align: justify;">Tokiu atveju, tai tampa nebe normalia emocija, o fobija, kuri yra priskiriama nerimo sutrikimams ir apibūdinama kaip nuolatinė ir pernelyg didelė daikto, objekto, veiksmo ar situacijos baimė.</p>
<p style="text-align: justify;">Asmenys, susiduriantys su tam tikra fobija, gali imti vengti bet kokių situacijų, sietinų su gąsdinančia veikla ar objektais, pasąmonė ims kurti žymiai pavojingesnius scenarijus, nei tie, kurie yra realūs, o asmuo gali tapti paranojiškas ir įtarus viskam. Itin kritiškais atvejais, galima susidurti net su alpimu ar panikos priepuoliais.</p>
<p style="text-align: justify;">Tiesa, ne visos fobijos yra tokios ekstremalios, įprastai jos yra skirstomos į specifines, socialines ir agorafobiją. Specifinės fobijos apima tam tikrų gyvūnų, aplinkos, situacijų baimes. Šias fobijas gali sukelti negatyvi, trauminė patirtis dar ankstyvoje vaikystėje, pavyzdžiui, būnant vaiku išsigandus klounų pasirodymo, kulofobija kamuoja ir suaugus.</p>
<p style="text-align: justify;">Tuo tarpu, socialinė fobija pasireiškia tuomet, kai žmogus baiminasi situacijos dėl kitų asmenų įtraukties, jų nuomonės, požiūrio ir smerkimo. Tuomet žmogus gali vengti net tokių eilinių situacijų kaip apsipirkimas parduotuvėje ar pasisveikinimas su kaimynu.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, regis daugelis mūsų gyvena įprastus ir nevaržomus gyvenimus, bet tiesa yra ta, jog fobijos įtakoja maždaug 6–8% Vakarų pasaulio populiacijos, vien socialinėmis fobijomis serga apie 2,5% žmonių visame pasaulyje, dažniau moterys nei vyrai[1]. Suprasti fobijų veikimo principus, faktorius, kurie gali paskatinti baimes ir jų atsiradimą gali būti ypač naudinga tiek patiems, kamuojamiems fobijų asmenims, tiek ir plačiajai publikai.</p>
<p style="text-align: justify;">Natūralu, jog nei vienas mūsų nenori būti varžomi negatyvių minčių apie mus tykančius pavojus. Tokia yra žmogaus prigimtis, tačiau nuolatinis bėgimas nuo savųjų emocijų ir vidinių demonų sukuria uždarą ratą iš kurio ištrūkti galima tik pažvelgus baimei į akis[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, susidūrus su fobija, nepakanka įkvėpti, atsipalaiduoti ir narsiai žvelgti į priekį. Žmogus tampa įkalintas išgąsčio pinklėse ir išgyti prireikia ne tik didelės valios, stiprybės ir laiko pastangų, bet, kai kuriais atvejais ir papildomos tradicinės ar alternatyvios medicinos pagalbos.</p>
<p style="text-align: justify;">Fobijos priežastis gali būti gana įvairi – jos įsigalėjimą gali lemti tiek praeities įvykiai, traumos, užgniaužtos vidinės emocijos, tiek fizinės patirtys, skausmas, susidūrimas su pavojumi. Pavyzdžiui, vaikystėje užpultam šuns vaikui, jau suaugus gali išsivystyti šunų fobija. Jeigu kelionės metu lėktuve patyrėte itin didelę turbulenciją ir visas gyvenimas jums pralėkė pro akis, gali būti, kad ankščiau ar vėliau susidursite su aerofobija.</p>
<p style="text-align: justify;">Ne mažiau svarbūs ir ankstyvos vaikystės patirtys, saugi ir rami namų aplinka, santykiai su artimaisiais. Stokojant žmogiškojo kontakto ar augant skurdžius socialinius įgūdžius turinčioje šeimoje, vėliau galima susidurti su socialinėmis fobijomis. Svarbu tampa ir tai, kaip patys reaguojate į baimę keliančią situaciją: ar jus ištinka panikos ataka, jaučiate nenumalšinamą nerimą, gėdą, o galbūt jus pykina?</p>
<p style="text-align: justify;">Skirtingi potyriai gali lemti tai, ar jums reikia dirbti ties emocijomis ir dvasine būkle, ar ieškoti fizinės sveikatos specialistų. Juk ilgalaikis stresas, patiriamas dėl turimos fobijos gali ne tik neigiamai veikti kasdienybę, bet ir skatinti apatiją, atsiskyrimą, depresiją. Taip tapsite dar atsargesni ir vangesni, o fobija ne tik neatsitrauks, bet dar labiau užvaldys jus. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/melanie-wasser-j8a-teakg78-unsplash.jpg" alt="Fobija" /></p>
<h2>Bijoti galima tiek darbo, tiek ir pinigų</h2>
<p style="text-align: justify;">Ne visos fobijos yra gerai žinomos ir pažįstamos plačiajai visuomenei: kai kurios jų verčia suklusti, nustebti, gal net nusijuokti. Vis tik, asmenys susiduria su šių baimių keliamomis problemomis ir turi ilgai dirbti siekiant iš jų išsivaduoti.</p>
<p style="text-align: justify;">Viena iš mažiau žinomų fobijų gali būti baimė likti be mobiliojo telefono. Kankinami nomofobijos, žmonės patiria didžiulį nerimą ir stresą situacijose, kai negali naudotis, turėti ar rasti savo mobiliojo įrenginio[3]. Su šia fobija įprastai susiduria priklausomybę savo išmaniesiems įrenginiams turintys asmenys, kurie yra įpratę nepaleisti telefono iš rankų visą dieną.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiais laikais, regis, priklausomybė nuo telefono ir to pasekoje išsivysčiusi fobija jo netekti, tampa vis aktualesne problema: įvairios populiacijos apklausos signalizuoja, jog negalėjimas naudotis mobiliuoju telefonu ir tai lydinti panika veikia nuo 9% iki 77% žmonijos, o grupė Italijos mokslininkų net siūlo nomofobiją įtraukti į penktąją psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo (DSM-V) versiją.</p>
<p style="text-align: justify;">Ne mažiau neįprasta gali pasirodyti ir plutofobija – pinigų baimė. Juk daugelis mūsų pinigų siekiame ir daug bei sunkiai dirbame, tikėdamiesi jų gauti daugiau. Tuo tarpu, kaip rašo <em>therecoveryvillage.com</em>, plutofobija sergantys individai gali paniškai bijoti tapti turtingais arba bijoti kitų turtingų žmonių.</p>
<p style="text-align: justify;">Tai gana toksiška fobija, žmogus gali specialiai ir kryptingai sabotuoti savo gyvenimą, ypač profesinės karjeros sritį, vengti tobulėjimo ir augimo, vien tam, kad netaptų turtingas ir neuždirbtų daugiau pinigų. Iš ties, pati baimė gali būti susijusi su visai kitais faktoriais nei turtas, žmogus gali vengti atsakomybės, visuomenės spaudimo ar įvaizdžio, kuris gali būti siejamas su turtiniu statusu, todėl bet kokia kaina vengia tokio pokyčio.</p>
<p style="text-align: justify;">Stebinti gali ir fobijos, kurios susijusios su elementariais kasdienybės dalykais ar pačio žmogaus kūno dalimis. Viena tokių fobijų – chaetofobija – plaukų baimė. Tai gali apimti tiek paties asmens plaukų baimę, tiek kitų žmonių arba gyvūnų kailio vengimą. Anot <em>therecoveryvillage.com, </em>chaetofobija turintys žmonės gali bijoti plaukų kuokšto ant žemės ar net savo plaukų šukavimo, plovimo, lankymosi kirpyklose – jiems nemalonius jausmus kelia kitų žmonių prisilietimas prie plaukų.</p>
<p style="text-align: justify;">Panašios fobijos yra palaidų plaukų baimė – trichofobija, taip pat ir trichopatofobija – baimė susidurti su staigiais plaukų pokyčiais, pavzydžiui, nuplikimu. Dažnai šios fobijos yra potrauminių situacijų padariniai, pavyzdžiui, dėl ligos staiga nuplikus, išgyventos emocijos sukuria panikos nuotaikas.</p>
<p style="text-align: justify;">Žmonės yra linkę baimintis ir įprastų veiklų, pavyzdžiui darbo. Darbo baimė arba ergofobija, dažnai pasižymi didžiuliu nerimu, stresu, net panikos atakomis vien pagalvojus apie darbinę aplinką ir situacijas. <em>Therecoveryvillage.com </em>rašo, jog vieni bijo išskirtinai sunkaus, fizinio darbo, kitiems nerimą kelia bet kokios užduotys ir pats įsipareigojimas, net darbo paieškos.</p>
<p style="text-align: justify;">Tokios emocijos gali būti siejamos ir su išsekimu, profesiniu perdegimu ar bloga darbine patirtimi. Išgyvenami neigiami pojūčiai trukdo šią baimę įveikti – nerimas užkerta kelią sėkmingai pasirodyti darbo pokalbiuose ar kokybiškai atlikti darbo uždavinius, todėl ši baimė gali turėti didžiulę neigiamą įtaką žmogaus gyvenimui – juk daugelis mūsų, norėdami kokybiškai gyventi turime dirbti.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, vos pradėjus gilintis į žmoniją kamuojančias fobijas, atsiveria menkai pažintos informacijos laukai. Mes bijome tiek įprastų, iš pirmo žvilgsnio, nekaltų situacijų, lygiai taip pat vengiame ir tikrai pavojingų, rizikingų patirčių.</p>
<p style="text-align: justify;">Kai kurie žmonės baiminasi visko taip, jog išsivysto ir fobofobija – baimė baimei. Tai lyg užburtas ratas, kai asmuo vengs socialinių ar kitų situacijų, kurios gali sukelti baimę ir išgąstį. Tiesa, tai tin ekstremali ir gana reta fobija, kuri diagnuozojama kartu su kitais emociniais sutrikimais, todėl savidiagnostika užsiimti nepatariama. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/benjamin-wedemeyer-9fmdypcv8mq-unsplash.jpg" alt="Aukščio baimė" /></p>
<h2>Fobijos trukdo džiaugtis gyvenimu, bet galime išmokti su jomis susigyventi</h2>
<p style="text-align: justify;">Fobijos dažnai turi didelį poveikį emocinei bei fizinei asmens būklei. Jų sukeliami sunkumai ir iššūkiai kliudo daugelyje gyvenimo sričių, nuo profesinio iki asmeninio gyvenimo. Fobijos sukelia ne tik stiprų nerimą, emocinį diskomfortą, lydimą negatyvių fizinių pojūčių, bet ir izoliacijos ir atskirties jausmą.</p>
<p style="text-align: justify;">Didelius neigiamus išgyvenimus patiriantis asmuo gali atsisakyti siūlomų galimybių, pramogų, laisvalaikio veiklų, vėliau – galbūt ir darbo, socialinių interakcijų. Žmogus lieka vienas ne tik kovoti su savosiomis baimėmis, bet ir stokoja paskatos ieškoti pagalbos.</p>
<p style="text-align: justify;">Tai ypač aktualu situacijose, kuriose baimė yra nurašoma kaip pernelyg „menka“. Gyvenime, susidūrus su aukščio baime, daugelis suvokia tai kaip gana priimtiną ir logišką nerimą bei žmogaus neverčia priverstinai to keisti. Vis tik, kitais atvejais, pavyzdžiui, bijant įvairesnių, keistesnių dalykų, kaip laikrodžių, asmuo gali būti nesuprastas, net išjuoktas.</p>
<p style="text-align: justify;">Nemaloni atskirtis sukuriama siekiant aplinkinių suvokimo ir pritarimo, vengiant pašiepiančios draugų ar pažįstamų reakcijos. Nepatogios situacijos, kai aplinkiniai akcentuoja, jog „nėra ko bijoti“, verčia likti namie, vengti nežinomybės ir patirčių, nevykti atostogų į tolimus kraštus jei bijoma skrydžio lėktuvu, neaplankyti kalnų vengiant aukščio, neiti pas gydytoją nenorint parodyti savo baimės kraujui. Tai sukuria bejėgiškumo būseną ir suvokimą, jog pats negali kontroliuoti savo gyvenimo[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Ekstremaliais ir kritiniais atvejais su baime kovoti gali padėti tik profesionalūs patarimai ir praktikos, kartu ir asmeninis žmogaus pasiryžimas ir valia. Vis tik, dažnai, mažiau sudėtingais atvejais, mes galime sau padėti ir patys. Susidūrus su gąsdinančia fobija pasistenkite išlikti kuo ramesni, nebėkite nuo emocijų, kvėpuokite ir išlaikykite pozityvumą.</p>
<p style="text-align: justify;">Jei leidžia galimybės, baimę nuvykite pokalbiu su draugu ar artimuoju, mėgstama, mintis blaškoma veikla, kartais padėti gali ir lengvas humoras. Atsakingai įvertinkite visus galimus situacijos rezultatus, pasekmes ir stenkitės gyvenimą vertinti kaip galima paprasčiau, taip tapsite atsparesni stresui ir išgąstį keliančioms situacijoms.</p>
