<h2>Beždžionių raupų pavadinimas – rasistinis?</h2>
<p>Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) svarsto galimybę pakeisti oficialų beždžionių raupų pavadinimą atsižvelgdama į susirūpinimą dėl ligos ir ja sergančiųjų stigmatizavimo bei rasizmo. Daugiau nei 30 mokslininkų iš tarptautinių organizacijų pareiškė, kad beždžionių raupų etiketė yra diskriminuojanti[1].</p>
<p>Ekspertai teigia, kad dabartinis pavadinimas neatitinka paskutinių PSO rekomendacijų, kuriose rekomenduojama vengti geografinių regionų ar gyvūnų, sukeliančių virusą, pavadinimų.</p>
<p>Šiuo metu vykstantis beždžionių raupų protrūkis dažnai įvardijamas kaip afrikietiška liga, o tai nėra ne tik tikslu, bet ir neigiamai išskiria ištisą pasaulio regioną. </p>
<p>Išskiriama ir tai, kad tarp žmonių cirkuliuojanti liga skiriasi nuo gyvūnams būdingo viruso, todėl pavadinimas „beždžionių raupai" yra klaidinantis ir stigmatizuojantis. Ekspertai ragina „skubiai priimti sprendimą ir patvirtinti naują pavadinimą".</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/martin-sanchez-z2v23kwm5d0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ištisiems regionams prikabinama stigmatizuojanti etiketė</h2>
<p>PSO ekspertų raginimas pakeisti šiuo metu išplitusios ligos pavadinimą nėra pirmas toks bandymas pervadinti virusą ar kitą ligos sukėlėją.</p>
<blockquote>
<p>Jau anksčiau vyko diskusijos dėl kitų ligų ir patogenų pavadinimų. Kilus koronaviruso pandemijai dalis mokslininkų nebuvo patenkinti Kinijos Vuhano miesto susiejimu su COVID-19.</p>
</blockquote>
<p>Nors prasidėjus COVID-19 pandemijai PSO sistemingai vengė bet kokių nuorodų į Kiniją ar Vuhaną, tai nesustabdė prieš Aziją nukreiptų neigiamų nusistatymų. Net buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nevengė tokių teiginių kaip „Vuhano virusas" ar „Kinijos virusas"[2].</p>
<p>Kaip teigia Šveicarijos Berno universiteto molekulinės epidemiologijos specialistė Emma Hodcroft, mokslo bendruomenė tikrai stengiasi vengti geografinių pavadinimų vartojimo:</p>
<blockquote>
<p>„Iš ankstesnių protrūkių, epidemijų ir skandalų dėl pavadinimų žinome, kad šie dalykai gali turėti tikrą poveikį, nes tai gali būti vienintelis dalykas, kurį kas nors žino apie tą šalį, kad šis blogis yra iš ten."</p>
</blockquote>
<p>Galiausiai, COVID-19 viruso atmainos buvo susietos ne su geografine vietove, kurioje atsirado bei išplito, bet su graikiškomis raidėmis. Taip gimė, pavyzdžiui, „omikron" atmainos pavadinimas. Dalis ekspertų nori, kad panašia praktika būtų vadovaujamasi ir kalbant apie beždžionių raupus. </p>
<p>Kristianas Happi, Afrikos infekcinių ligų genomikos kompetencijos centro, veikiančio Atpirkėjo universitete Ede, Nigerijoje, direktorius teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Jei, pavyzdžiui, SARS-CoV-2 nebuvo pavadintas Vuhano virusu, tada kyla klausimas, kodėl virusas arba grupė virusų pavadinta pagal konkrečią geografinę vietovę Afrikoje, o tada tai apima ir tų vietovių gyventojus?"</p>
</blockquote>
<p>Ekspertas teigia, jeigu jau šiuos virusus vadiname pagal geografinę vietovę, taip turėtų būti vadinami visi virusai. </p>
<p>K. Happi taip pat nėra patenkintas, kaip beždžionių raupų protrūkį nušviečia žiniasklaida[3]. Pavyzdžiui, kai kurios globalios žiniasklaidos kompanijos, kalbėdamos apie beždžionių raupų plitimą rodo pažeidžiamų, skurde gyvenančių Afrikos vaikų fotografijas:</p>
<blockquote>
<p>„Manome, kad tai labai diskriminuojantis, stigmatizuojantis reiškinys ir tam tikra prasme, man tai atrodo labai rasistiška, – sakė jis. – Pagrindinė žiniasklaida, užuot rodžiusi žmonių, kurie atvyksta su pažeidimais, t. y. baltaodžių, nuotraukas, vis pateikia Afrikos vaikų ir afrikiečių nuotraukas. Ir nėra jokio ryšio."</p>
</blockquote>
<p>Geografinis virusų ir ligų pavadinimai turėjo neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, SARS-CoV-2 variantas, kuris buvo pavadintas Pietų Afrikos paderme. Netrukus šio regiono gyventojams buvo uždrausta keliauti, įvairių šalių gyventojai iš Afrikos buvo atskiriami nuo pasaulio.</p>
<p>Todėl, dabar manoma, kad dalis regionų, kuriuose išplinta ligos, mokslininkai gali vengti pasidalinti savo turima informacija su globalia visuomene ir kolegomis vien dėl to, jog nenori patirti neigiamų vertinimų iš išorės. Tai verčia keisti ligų pavadinimus ir vengti sąsajų su regionais.</p>
<p>PSO Sveikatos ekstremalių situacijų programos naujų ligų ir zoonozių virusų skyriaus vadovė Maria Van Kerkhove teigia, kad agentūra pritaria šiai idėjai.</p>
<blockquote>
<p>„Ši idėja sulaukė plataus palaikymo", – sakė ji.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kobu-agency-ulij9_nfqre-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Dabar plintantis virusas nėra konkrečiai siejamas su beždžionėmis</h2>
<p>PSO dar 2015 m. rekomendavo atsisakyti geografinių pavadinimų, nors daugelis virusų, įtrauktų į ICTV pagrindinį rūšių sąrašą, vis dar turi tokius pavadinimus kaip Ebolos virusas, kuris yra pavadintas Kongo Demokratinės Respublikos upės vardu[4]</p>
<p>Dabartinis beždžionių raupų protrūkis yra pirmasis kada nors kilęs keliuose žemynuose už Afrikos ribų. Prieš daugelį metų mokslininkai suskirstė beždžionių raupų virusus į Vakarų Afrikos ir Kongo baseino atšakas, kurios turi unikalius genominius požymius ir sukelia skirtingo sunkumo ligas.</p>
<blockquote>
<p>Dabartinio protrūkio metu nustatyti virusai iš esmės atitinka paprastai lengvesnės Vakarų Afrikos atmainos virusus.</p>
</blockquote>
<p>Paprastai beždžionių raupų protrūkiai kyla Afrikoje, kai virusas patenka tarp žmonių iš gyvūnų rūšių, dažniausiai graužikų, o ne beždžionių.</p>
<p>Tačiau dabartinio protrūkio atvejais jokių sąsajų su gyvūnais nenustatyta, o pirmieji pacientai pasirodė Europoje, kur daugėja įrodymų, kad virusas galėjo būti perduodamas tarp žmonių nepastebimai daugelį mėnesių.</p>
