<h2>Potraukis yra ypač stipri ir įtikinama troškimų klasė</h2>
<p>Šiuolaikinis pasaulis, deja, yra pernelyg orientuotas į troškimus, skatinančius priklausomybę: kapitalizmas, skurdas, neprieinama sveikatos priežiūra, kolonializmas, kalėjimų pramoninis kompleksas, vaikų išnaudojimas ir vis labiau socialiai atskirtas gyvenimo būdas, akivaizdu, daro „meškos paslaugą“.</p>
<p>Be kita ko, žmonės trokšta įvairiausių dalykų: kavos, cukraus, sekso, lošimų, raminamųjų, pornografijos, besaikio TV laidų žiūrėjimo, socialinių tinklų lenktynių, internetinių žaidimų ar daiktų kaupimo.</p>
<p>Ir iš tiesų, kiekvieną iš mūsų vilioja skirtingos veiklos, dėl ko ilgainiui išsiugdome skirtingus pasirinkimo įpročius. Tuo tarpu kai potraukis „užklumpa“, gali būti labai sudėtinga jam atsispirti arba ignoruoti.</p>
<p>Kitais atvejais gali atrodyti, kad beveik neįmanoma neiti potraukio įkandin, kadangi tai neretai atspindi mūsų pažeidžiamumą, individualius asmenybės bruožus, pageidavimus, kultūrinę vietą, vertybes, tapatybę, įveikos mechanizmus ar kitas gyvenimo aplinkybes[1]. Ir visgi, kodėl mes trokštame to, ko trokštame, ir kodėl potraukis kartais taip stipriai mus motyvuoja?</p>
<blockquote>
<p>Vienas iš būdų pamatyti potraukio galią yra galvoti apie priklausomybę nuo tam tikrų medžiagų: šioji gi yra kone ryškiausias pavyzdys, kad potraukis elgesį veikia kitaip nei kiti norai.</p>
</blockquote>
<p>Kitais žodžiais tariant, potraukis, kaip žinia, yra vienas iš sunkiausių, labiausiai gluminančių bei bauginančių priklausomybės aspektų: kad ir kokios niokojančios būtų nuolatinio narkotikų vartojimo pasekmės, bandymus atsisakyti nuolat užvaldo intensyviai motyvuojantys norai įsitraukti į priklausomybę. (Šis kontrolės praradimas dažnai laikomas lemiamu priklausomybės bruožu.)</p>
<p>Ir štai, potraukis yra pagrindinis atkryčio pranašas – trikdanti, varginanti, demoralizuojanti ir traumuojanti patirtis, kai kuriems, deja, trunkanti netgi visą gyvenimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skyler-king-52xuihcecuu-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Tikrasis potraukio objektas išryškėja žiūrint į socialinius ir psichologinius veiksnius</h2>
<p>Priklausomybės troškimas siekia gyvybiškai svarbių emocinių išgyvenimų: jis nori jausti kontrolę arba socialinį ryšį. Tokia patirtis tam tikromis aplinkos sąlygomis tampa ypač vertinga ir kartu sunkiai pasiekiama. Taip suvokus priklausomybės potraukio objektą, galima paaiškinti, kodėl jam taip sunku atsispirti.</p>
<p>Vienas iš populiariausių dopaminu pagrįstų potraukio paaiškinimų yra „orientuotas į mokymąsi už atlygį, signalizuojantį skirtumą tarp tikrojo atlygio tam tikru momentu ir numatomo jo dydžio“.</p>
<blockquote>
<p>Taigi, dopamino pliūpsniai išsiskiria, kai susiduriama su netikėtais atlygiais. Na, o šie pliūpsniai įpareigoja mus veikti.</p>
</blockquote>
<p>Užuominos gali apimti ne tik narkotikus, bet ir pasižymėti vietos, emocijų ir kontekstų pavidalu. Tačiau pagrindinis požiūrio rezultatas, galima sakyti, yra toks: dopamino padidėjimas sukelia potraukį, nusveriantį laukiamo atlygio dydį, tokiu būdu paaiškindamas pernelyg didelę potraukio motyvacinę trauką.</p>
<p>Ilgalaikis narkotikų poveikis smegenų atlygio sistemoms yra viena iš priežasčių, kodėl daugumos medicinos priklausomybės samprata yra laikoma lėtiniu, recidyvuojančiu sutrikimu ar neurobiologine liga.</p>
<p>Remiantis šiuo požiūriu, priklausomybę sukeliantis potraukis yra troškimas to, kas gaunama vartojant narkotikus. Šie troškimai yra neįprastai stiprūs, ir jie dominuoja sprendimų priėmimo sistemoje.</p>
<p>Įsivaizduokite kasdienišką troškimą patikrinti „Instagram“ ar „Twitter“. Atsižvelgdamas į šį troškimą, žmogus taip pat gali norėti dėmesio, patvirtinimo, socialinio ryšio ar sąveikos, vaistų nuo vienatvės, emocinio sustingimo, galbūt savotiškai baudžiančio potraukio lygintis ir nusiminti, arba to, ką filosofas Jeanas-Jacques'as Rousseau pavadino meilės sau forma, kurią sudaro kitų pripažinimas[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alexis-fauvet-u96-ha3rlv8-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Medžiagų vartojimas turi asmeninę reikšmę</h2>
<p>Nors neuromokslai suteikia informacijos apie smegenų mechanizmus, kuriais grindžiamas medžiagų vartojimas, potraukio paaiškinimai buvo labiau nukreipti į smegenų tyrimą. Tai skatina neišsamų ir galimai klaidinantį priklausomybės potraukio vaizdą, kadangi dopamino grandinės įprastai veikia platesniame kontekste.</p>
<p>Norint suprasti priklausomybę, turime pažvelgti į patirtį, mąstymo procesus, elgesį bei gyvenimo sąlygas. Žvelgiant iš šios platesnės perspektyvos, priklausomybės potraukis neatrodo kaip paprasti jungikliai smegenyse. Tuo tarpu kai kurie tyrimai rodo, jog priklausomybė toli gražu nėra automatinė ir lėtinė.</p>
<p>Vietnamo veteranų ir priklausomybės nuo heroino atvejis yra konkretus to pavyzdys: pirmaisiais metais po grįžimo į Jungtines Valstijas tik 1 proc. vėl tapo priklausomi nuo heroino, nors 10 proc. bandė narkotiką grįžę[3]. Jei priklausomybė būtų tiesiog smegenų „perjungimo“ rezultatas, neturėtų būti, jog tiek daug žmonių pasveiktų. (Atsigavimo rodikliai rodo, kad priklausomybę sukeliantis potraukis arba nutrūksta, arba tampa lengviau jam atsispirti, atsižvelgiant į ryšį tarp potraukio narkotikams ir vartojimo bei atkryčio.)</p>
<blockquote>
<p>Be to, priklausomybė dažnai yra sunkiausia ten, kur žmogaus gyvenime yra neproporcingai daug nestabilių ir slegiančių sąlygų, nesvarbu, ar tai būtų įkalinimas, benamystė, psichinė kančia dėl psichinės ligos / beprotybės, ar socialinė izoliacija.</p>
</blockquote>
<p>Na, o atsigavimas nuo priklausomybės yra ne tik asmeninė sveikatos kelionė, – tai kolektyvinė kova už socialinę transformaciją.</p>
