Žurnalistų savireguliacijos modelio svarstymas atidėtas
Seimas jau antrą kartą atidėjo žurnalistų bendruomenėje kritiškai įvertinto naujojo žurnalistų savireguliacijos modelio svarstymą. Jei būtų įgyvendinti suplanuoti politikų užmojai, panašu, kad Lietuvoje realiai nebeliktų jokios žodžio laisvės ir kiltų pavojus demokratijai.
Ketvirtadienį suplanuotas savireguliacijos modelio svarstymas buvo nukeltas, nes Seimo Kultūros komitetas nespėjo apsvarstyti opozicijos atstovų pasiūlymų.
Žurnalistų savireguliacijos modelį Seimo nariai turėjo svarstyti ir praėjusią savaitę. Tuomet, sulaukus žiniasklaidos atstovų kreipimosi, projektas buvo išimtas iš darbotvarkės.
Pagal Seimui teikiamą projektą, žiniasklaidos savireguliacijos institutas būtų sudaromas iš devynių narių: tris skirtų Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariai, vienijantys viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, du – asociacijos nariai, vienijantys žurnalistus, vieną narį skirtų nacionalinis transliuotojas LRT, tris – Medijų taryba[1].
Seimo opozicija siekia užtikrinti, kad savireguliacijos institutas nebūtų reguliuojamas valstybės institucijų, politikų ar atskirų visuomenės informavimo priemonių iniciatyva.
Tuo tarpu patys žurnalistai teigia, kad iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto eliminuojant dalį žiniasklaidos dalyvių, spaudos laisvei šalyje kiltų rimtas pavojus.
Opozicija turi savo pasiūlymų
Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio teigimu, iš ketvirtadienio darbotvarkės žurnalistų savireguliacijos modelio klausimas išimtas, nes komitetas dar nespėjo apsvarstyti opozicijos atstovų pateikto naujo siūlymo projektui[2].
Opozicija siūlo, kad Visuomenės informavimo etikos komisiją sudarytų po vieną Visuomenės informavimo etikos asociacijos deleguojamų organizacijų atstovą, vienas LRT ir trys Medijų tarybos atstovai.
Opozicinio pasiūlymo autoriai siūlo į įstatymą įrašyti, kad „po vieną savo atstovą į Visuomenės informavimo etikos komisiją deleguoja Asociacijos nariai, vieną atstovą – LRT, tris narius – Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teikia universitetai, vykdantys žurnalistikos studijų programą“.
Opozicijai atstovaujanti 12 parlamentarų grupė įregistravo šį naują pasiūlymą Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms ir ragina Seimą sugrįžti prie darbo grupėje išdiskutuotų ir bendrą sutarimą tarp organizacijų radusių įstatymo projekto nuostatų[3].
Tokį pasiūlymą teikia Seimo nariai Aurelijus Veryga, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Agnė Širinskienė, Asta Kubilienė, Kęstutis Vilkauskas, Rita Tamašunienė, Guoda Burokienė, Giedrius Surplys, Beata Pietkiewicz, Rasa Budbergytė, Orinta Leiputė.
Nepritarimą Seimo planams reiškia patys žurnalistai
Jau anksčiau aiškų nepritarimą šalies politikų planams reiškė patys Lietuvos žurnalistai. Neseniai žiniasklaidos atstovų profesinė sąjunga išplatino ir viešą pranešimą, kuriame teigiama:
„Jei Seime būtų priimti Kultūros komiteto pateikti projektai, kuriais siekiama pertvarkyti žiniasklaidos savireguliacijos institutą – Visuomenės informavimo etikos komisiją (VIEK), iš jos eliminuojant dalį žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijų, tai taptų pavojingu precedentu ir tai taptų spaudos laisvės mažėjimu šalyje“[4].
Viešą kreipimąsi į Seimo narius pasirašę žiniasklaidos atstovai prašo arba nekeisti dabartinio savireguliacijos modelio, arba grįžti prie Seimo darbo grupėje sutartos VIEK pertvarkos koncepcijos, tai yra tos, kurią siūlo grupė opozicijos narių.
Žiniasklaidos profesionalai kalba apie laisvos žurnalistikos griovimą
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė teigia, kad Seimo siūlymu, nuo kitų metų gegužės 1-osios iš VIEK, kuri sprendžia žiniasklaidos etikos klausimus, įstatymu būtų pašalintos mažiausiai keturios organizacijos, kurios šiuo metu dalyvauja savireguliacijoje.
„Tai reiškia, kad žiniasklaidos organizacijoms būtų apribotos galimybės dalyvauti etikos klausimus vertinančios komisijos veikloje“, – teigė L. Bušinskaitė[5].
Anot jos, pagal naują modelį Etikos komisijoje negalėtų dalyvauti dalis žiniasklaidos sektoriaus, pavyzdžiui: nacionaliniai televizijos transliuotojai, regioninės ar vietinės televizijos transliuotojai, regioninė arba nacionalinė spauda, regioniniai radijai ir nacionaliniai radijai.
IŽA pirmininkės L. Bušinskaitės teigimu, jei nutiktų taip, kad parlamentarai nepaisytų šalies žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijų išsakyto prašymo stabdyti Kultūros komiteto pasiūlymų priėmimą, o šalies Prezidentas Gitanas Nausėda juos pasirašytų, nutiktų blogiausias scenarijus:
„Taip Lietuvoje būtų žengtas precedento neturintis žingsnis – sumažintos žiniasklaidos galimybės spręsti savo etikos klausimus. Jei jau politikai eina tokiu keliu, kas gali užtikrinti, kad, pavyzdžiui, po pusmečio, nebus bandoma dar labiau sumažinti žiniasklaidos atstovų skaičių šioje komisijoje?“, – sako L. Bušinskaitė.
Ji teigia, kad Seimo sprendimas susilpnintų nepriklausomos žiniasklaidos savireguliaciją, o ne pagerintų sąlygas, kaip yra deklaruojama dabar:
„Kas gali užtikrinti, kad, pavyzdžiui, po pusmečio ar metų, nebus vėl bandoma sumažinti žiniasklaidos atstovų skaičiaus šioje komisijoje ir per visuomenės atstovus, kuriuos deleguotų Medijų taryba, nebus didinamas politikams palankių asmenų skaičius etikos komisijoje. Ar taip norima turėti daugiau galimybių bausti žurnalistus? Kyla grėsmė ne tik nepriklausomai žiniasklaidai ir spaudos laisvei. Lietuva, eliminuodama dalį žiniasklaidos atstovų iš etikos komisijos, sukurtų pavojingą precedentą, kuris vestų į spaudos laisvės mažėjimą šalyje. Taip Lietuva spaudos laisvės supratimo ir standartų srityje artėtų link tokių valstybių kaip Vengrija, kur valstybė dominuoja sprendžiant net žiniasklaidos savireguliacijos ir etikos klausimus“, – teigia L. Bušinskaitė.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė Vilija Butkuvienė taip pat atkreipia dėmesį, kokia trapi yra žiniasklaidos laisvė, todėl žurnalistų bendruomenė turi laikytis išvien ir kovoti su bet kokiais bandymais ją suvaržyti.
„Mums labai svarbu, kad efektyviai veiktų žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmai. Tačiau šiuo metu pasiūlytas naujas Visuomenės informavimo etikos komisijos formavimo modelis būtų žingsnis atgal, atveriantis didesnes galimybes valdžios kontrolei ir mažesnes galimybes demokratiniams principams. Kartais bandoma piršti nuomonę, kad žiniasklaida deramai savęs kontroliuoti negali, tačiau kontrolę perdavę valdžiai, mes prarandame žiniasklaidos laisvę – vieną pamatinių demokratijos principų“, – įsitikinusi V. Butkuvienė[6].
Keisis ir Lietuvos žiniasklaidos vertinimas tarptautiniu mastu
Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, Lietuva įdėjo labai daug pastangų, kad pakiltų pagal spaudos laisvės indeksą į 9-ąją vietą iš 27-os.
Seimo svarstomi pokyčiai nulemtų, kad ilgametės pastangos nueis visiškai perniek.
„Pažangios demokratinio pasaulinio šalys siekia sudaryti kuo daugiau galimybių žiniasklaidai pačiai priimti sprendimus dėl savo savireguliacijos, todėl eliminuojama bet kokia politinė bei valstybės institucijų įtaka šiame procese. Labai gaila, jei daugumos Seimo narių sprendimu būtų priimtos pataisos, kurios Lietuvą nublokš atgal. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vienas iš rodiklių, vertinant šalių vietą tarptautiniame spaudos laisvės indekse, yra ir politikų įtaka, kuri, kaip ir kiti rodikliai, gali būti įvertinti ir maksimaliai blogu ar geru balu“, – sako D. Radzevičius.
Pasak jo, tai vertinama įvairiais aspektais tokiais kaip pagarba žiniasklaidos savarankiškumui, atsižvelgiant į valstybės ir politinių veikėjų spaudimą.
Taip pat vertinamas žurnalistinių metodų, atitinkančių profesinius standartus, priimtinumo lygis, įskaitant politiškai suderintus ir nepriklausomus metodus, paramos žiniasklaidai lygis per politikų ir Vyriausybės atsakomybę už viešąjį interesą.
Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos (LRTA) vadovės Gabrielės Andrašiūnienės teigimu, visos šalies žiniasklaidos sektorius ragina Seimo narius sustoti, pagalvoti ir nedaryti klaidos.
„Šalies žiniasklaidos bendruomenei yra nepriimta tai, kad Seimui svarstyti Kultūros komitetas teikia VIEK pertvarkos projektus, pakoreguotus tik pagal vienos organizacijos – LRT – interesus. Tai kelia didžiulę grėsmę žiniasklaidos savireguliacijai ir savivaldai, yra kėsinamasi į žodžio laisvę, kuri įtvirtinta Lietuvos Konstitucijoje. Tad kviečiame Seimo narius priimti išmintingą sprendimą – arba nekeisti dabartinio savireguliacijos modelio, arba grįžti prie Seimo darbo grupėje sutartos VIEK pertvarkos koncepcijos“, – sako G. Andrašiūnienė.
„Reporteriai be sienų“ ne pelno siekiančios, nevyriausybinės organizacijos teigimu, nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių problemų ir įtampos su vyriausybe, žurnalistai Lietuvoje dirba palyginti palankiomis sąlygomis.
Kaip ir minėta, Lietuva spaudos laisvės indekse šiuo metu užima 9 vietą. Mūsų kaimynė Latvija yra 22, Estija užima 4 vietą, o Lenkija 66[7].
Diskusijos dėl žiniasklaidos vyksta jau kurį laiką
Peržiūrėti žiniasklaidos savireguliacijos modelį imtasi pernai po LRT kreipimosi į Seimą. 2021 m. gegužės 19 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų sistemos peržiūros.
Jos parengtomis Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis siekiama atnaujinti žiniasklaidos savireguliacijos ir savivaldos sistemą.
Tuomet nacionalinis transliuotojas atkreipė dėmesį, kad jo veiklą etikos požiūriu pavesta vertinti net kelioms institucijoms – LRT etikos kontrolieriui ir tai pačiai Visuomenės informavimo etikos komisijai, o šioje ji nėra net atstovaujama.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tuomet nepagrįstu ribojimu vadino reikalavimą žiniasklaidos priemonėms, norinčioms dalyvauti savireguliacijos organizacijoje, priklausyti asociacijoms.
Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad žurnalistų profesinės etikos laikymąsi užtikrina viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija. Sprendimus dėl konkrečių skundų priima iš asociacijos narių deleguotų narių sudaryta Visuomenės informavimo etikos komisija.
Asociacija šiuo metu turi devynis narius – tai Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Regioninių radijo stočių asociacija ir asociacija „Nacionalinė spauda“.
