Bartas De Weveris teigia, kad Europa neturi pakankamai svertų priversti Rusiją keisti karo kursą
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris paragino Europos Sąjungą gauti aiškų valstybių narių mandatą pradėti tiesiogines derybas su Rusija dėl karo Ukrainoje. Pasak jo, dabartinė padėtis rodo, kad Briuselis neturi pakankamai svertų priversti Maskvą sustabdyti karą.
Apie tai jis kalbėjo interviu Belgijos laikraščiui L’Echo. Premjeras teigė, kad Europos Sąjungos galimybės spausti Rusiją yra ribotos, nes iki šiol nepavyko priversti Kremliaus atsitraukti nuo karo Ukrainoje.
Pasak jo, dabartinė strategija taip pat labai priklauso nuo Jungtinių Valstijų. Jei Vašingtono parama nėra visiška, Europa negali nei pakankamai stipriai remti Ukrainos, nei efektyviai spausti Rusijos ekonomikos.
„Kadangi nesame pajėgūs grasinti Vladimirui Putinui siųsdami ginklus Ukrainai, o jo ekonomikos negalime pasmaugti be Jungtinių Valstijų paramos, lieka tik vienas metodas – sudaryti susitarimą“, – sakė B. De Weveris.
Belgijos premjeras įspėja, kad Europa gali būti palikta už derybų stalo
B. De Weveris taip pat perspėjo, kad Europa gali būti išstumta iš galimų derybų dėl karo Ukrainoje baigties. Jo teigimu, jei Europos Sąjunga neturės aiškaus mandato derėtis su Maskva, sprendimai gali būti priimti be jos.
Premjeras mano, kad svarbiausi sprendimai gali būti priimami tarp Vašingtono ir Maskvos, o Europa liks tik stebėtoja. Tai, jo teigimu, reikštų, kad europiečiai neturėtų realios įtakos galutiniam susitarimui.
„Be mandato vykti derėtis į Maskvą mes nesėdime prie derybų stalo, prie kurio amerikiečiai spaudžia Ukrainą priimti susitarimą“, – sakė jis.
Politikas taip pat iš anksto įspėjo, kad tokios derybos gali baigtis Europai nepalankiu rezultatu. „Ir jau dabar galiu pasakyti, kad tai bus mums blogas susitarimas“, – pridūrė Belgijos premjeras.
Europoje vis garsiau kalbama apie būtinybę atnaujinti kontaktus su Maskva
B. De Weverio pareiškimai pasirodė tuo metu, kai kai kurie Europos lyderiai pradėjo svarstyti galimybę atnaujinti diplomatinį dialogą su Rusija. Karas Ukrainoje tęsiasi nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją.
Tarp politikų, kalbančių apie galimus kontaktus su Kremliumi, yra ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis pastaruoju metu svarsto galimybę atnaujinti dialogą su Vladimiru Putinu.
Tokios iniciatyvos iš dalies aiškinamos noru neleisti, kad derybos dėl karo Ukrainoje visiškai atsidurtų tik JAV prezidento Donaldo Trumpo rankose. Europos lyderiai siekia bent minimaliai išlaikyti įtaką galimam taikos procesui.
Vis dėlto Europos Sąjungoje šiuo klausimu vienybės kol kas nėra. Kai kurios valstybės narės skeptiškai vertina bet kokį dialogą su Maskva.
ES diplomatijos vadovė ragina pirmiausia sutarti dėl bendros strategijos
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ragina pirmiausia susitarti dėl bendros strategijos Rusijos atžvilgiu. Jos teigimu, tik po to būtų galima svarstyti tiesiogines derybas su Maskva.
Praėjusį mėnesį ji pareiškė, kad Europa turėtų formuluoti maksimalistinius reikalavimus Rusijai. Tarp jų ji minėjo ir reikšmingas Maskvos nuolaidas.
Pasak K. Kallas, Europa turėtų siekti, kad Rusija sumažintų savo karines pajėgas ir padarytų kitų svarbių nuolaidų. Tik tokia pozicija, jos manymu, galėtų tapti pagrindu galimoms deryboms.
Tačiau kol kas lieka neaišku, ar Europos Sąjunga sugebės susitarti dėl vieningos pozicijos. Skirtingos valstybių narių nuomonės rodo, kad Briuseliui gali būti sudėtinga kalbėti vienu balsu net ir tokiu kritiniu geopolitiniu klausimu.
