Bartas De Weveris tikina, kad ankstesni sprendimai energetikoje padarė Europą silpnesnę ir brangesnę
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris sausio 29 dieną renginyje „Europos ateitis“, kurį organizavo laikraščiai De Tijd ir L’Echo, sukritikavo Europos Sąjungos energetikos kryptį. Jo teigimu, žalioji transformacija nepasiekė deklaruotų tikslų ir prisidėjo prie Europos ekonominio silpnėjimo.[1]
„Žalioji transformacija nėra sėkmės istorija. Kinija turi visą pigią energiją, o Europa liko su beprotiškomis sąskaitomis“, – sakė B. De Weveris.
Ministras pirmininkas teigė, kad Europos Komisija supainiojo prioritetus, pirmiausia iškeldama tvarumą, o tik po to – konkurencingumą, produktyvumą ir inovacijas. Jis šiuos tris veiksnius pavadino „trimis arkliais“, o tvarumą ir Europos žaliąjį kursą – „vežimu“, pridurdamas, kad „vežimas buvo pastatytas prieš arklius“.
Ministras pirmininkas teigia, kad Europa tapo priklausoma nuo išorės
Bartas De Weveris teigė, kad Europa ilgą laiką buvo priklausoma nuo rusiškų dujų, o kartu rėmėsi Jungtinėmis Valstijomis kaip pagrindiniu saugumo garantu. Jo teigimu, dabartinė situacija parodė, jog ši priklausomybė kelia rimtų rizikų.
„Mes buvome priklausomi nuo rusiškų dujų, o kartu rėmėmės žmogumi su didele lazda. Dabar paaiškėjo, kad tas pats žmogus gali tą lazdą panaudoti prieš mus. Tai yra lūžio momentas“, – sakė jis.
Pasak B. De Weverio, ši situacija atskleidė struktūrines Europos silpnybes. Jis teigė, kad griežtos aplinkosaugos taisyklės apsunkina galimybes užsitikrinti energijos tiekimą ir trukdo Europoje išgauti retuosius mineralus. Jis taip pat sakė, kad Europa neturi pakankamų karinių pajėgumų, o tuo metu Kinija plečia savo įtaką Afrikoje ir Pietų Amerikoje, kur Europos buvimas yra minimalus.
B. De Weveris branduolinės energetikos atsisakymą vadina strategine klaida
Belgijos ministras pirmininkas itin griežtai įvertino sprendimus atsisakyti branduolinės energetikos. Jo teigimu, tai buvo viena didžiausių klaidų Europos energetikos politikoje.[2]
„Mes padarėme savo gyvenimą nepaprastai sunkų. Mes padarėme dogmatiškus sprendimus prieš branduolinę energiją, ir tai buvo šimtmečio kvailystė“, – sakė B. De Weveris.
Nors dabartinė Belgijos vyriausybė siekia grįžti prie branduolinės energetikos, jis pripažino, kad šalis vis dar yra toli nuo realių sprendimų. Jis paminėjo derybas Davose su bendrovės Engie, valdančios Belgijos atomines elektrines, vadovu. „Jeigu kalbame apie laimingą vasalystę ar vergiją, tai mes patys save pastatėme į labai sudėtingą padėtį“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie atsinaujinančios energijos projektus, De Weveris teigė, kad Šiaurės jūros viršūnių susitikime Hamburge viešai buvo kalbama optimistiškai, tačiau už uždarų durų verslo atstovai pripažino, jog jūrinė vėjo energetika yra brangi ir sunkiai prognozuojama. Pasak jo, pasiūlymas perteklinę energiją naudoti žaliojo vandenilio gamybai jūroje kelia rimtų finansinių abejonių.
„Tai skamba puikiai, bet yra be galo brangu. Kai paklausiau, ko reikia iš politikų, atsakymas buvo aiškus – Europa turi sukurti žaliojo vandenilio rinką. Tuo metu pasijutau tarsi būčiau Sovietų Sąjungoje. Jeigu politikai turi kurti rinkas, tai paprastai reiškia subsidijas be pabaigos“, – sakė jis.
Ministras pirmininkas perspėjo, kad Europa vis labiau remiasi subsidijomis, siekdama išlikti konkurencinga, o tai, jo teigimu, ilgainiui skatina pramonės pasitraukimą. „Jūs negalite būti konkurencingi subsidijuotoje ekonomikoje“, – sakė B. De Weveris, pridurdamas, kad Europos dekarbonizacija vis dažniau sutampa su deindustrializacija.
