Sulaikyta buvusi ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini ir vienas iš aukščiausių bloko diplomatų Stefano Sannino
Belgijos tyrėjams pradėjus sukčiavimo tyrimą dėl ES diplomatų akademijos konkurso, dėmesio centre atsidūrė du iš įtakingiausių pastarojo dešimtmečio Briuselio veikėjų.
Federica Mogherini, iki 2019 metų ėjusi ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigas, yra viena žinomiausių Europos politinių figūrų. Buvusi Italijos užsienio reikalų ministrė, Europos Komisijos vicepirmininkė ir asmuo, kūręs ES pozicijas dėl Irano branduolinio susitarimo, po tarnybos Briuselyje perėjo į akademinę sritį ir nuo 2020 m. vadovauja Europos koledžui Briugėje[1].
Stefano Sannino — ne mažiau svarbus vardas: patyręs Italijos diplomatas, buvęs ES ambasadorius Jungtinėje Karalystėje per „Brexit“ procesą ir vėliau tapęs aukščiausiu EEAS tarnautoju, laikiusiu pareigas, prilyginamas vyriausiojo biurokrato postui ES diplomatijoje. Jo dabartinė pozicija Komisijos Vidurio Rytų, Šiaurės Afrikos ir Persijos įlankos direktorate tik pabrėžia jo svorį.
Todėl abu pareigūnai, atsidūrę Belgijos policijos rankose, kelia precedento neturintį klausimą: ar skaidrumas pažeistas pačiame ES struktūrų branduolyje? EPPO savo pareiškime teigė: „Faktai, kurie tiriami, pirmiausia buvo pranešti OLAF. Jie gali sudaryti pirkimų sukčiavimą, korupciją, interesų konfliktą ir profesinės paslapties pažeidimą.“

Tyrėjai aiškinasi, ar Mogherini vadovaujamas Europos koledžas gavo neteisėtą pranašumą konkurse
Belgijos policijos kratos EEAS Briuselyje ir Europos koledže Briugėje atskleidė, kad įtarimai susiję ne su politinėmis deklaracijomis, o su visai konkrečia procedūra — diplomatinės akademijos steigimo konkursu. Ši programa, skirta jauniems ES diplomatams, nuo 2022 m. rugpjūčio vadovaujama Mogherini kaip projekto direktorės, todėl tyrimas paliečia jos atsakomybės sritį tiesiogiai.
EPPO teigimu, pareigūnai turi „stiprių įtarimų“, kad buvo pažeistos „sąžiningos konkurencijos“ taisyklės, kai EEAS skyrė konkursą Europos koledžui. Tyrėjai tikrina, ar ši institucija nebuvo iš anksto informuota apie atrankos kriterijus — tai reikštų aiškaus pranašumo suteikimą ir konkurencijos iškreipimą.
Be Mogherini ir Sannino, sulaikytas ir trečiasis asmuo — Cesare Zegretti, Europos koledžo vykdomųjų mokymų biuro vadovas. Vienas EEAS pareigūnas, sutikęs kalbėti anonimiškai, teigė, kad kratos vyko administraciniame pastate Rue d’Arlon 62, o darbuotojai buvo paprašyti palikti kabinetus atrakintus[2].
Pats Europos koledžas lakoniškame pareiškime informavo, kad išlieka „įsipareigojęs aukščiausiems vientisumo, sąžiningumo ir laikymosi standartams — tiek akademinėje, tiek administracinėje veikloje.“ Tačiau vieši pažadai mažai ką keičia, kai tyrėjai vertina galimą interesų konfliktą pačiame konkurso pagrinde.
Sulaikymas kelia klausimus dėl ES institucijų atsparumo ir elito kultūros Briuselyje
Tai, kad tyrimas pradėtas dar prieš Kaja Kallas perimant vadovavimą ES diplomatijai, rodo gilesnį administracinį pėdsaką, o ne politinį revanšą. Sannino, ilgai buvęs vienu įtakingiausių ES tarnautojų, atspindėjo nuolatinį ES diplomatinio aparato tęstinumą ir jo tarpininkavimą sudėtinguose geopolitiniuose procesuose.
Mogherini, savo ruožtu, buvo viena ryškiausių ES politinių figūrų; jos viešas sulaikymas daugeliui tapo šoku, nes autoritetai šio lygmens paprastai figūruoja aukščiausioje politinėje hierarchijoje, o ne kriminalinių tyrimų dokumentuose. Tai kelia nemalonią, bet svarbią diskusiją: jei patys aukščiausi ES diplomatinės sistemos veikėjai gali atsidurti tokio tyrimo centre, ar institucinės kontrolės mechanizmai yra pakankamai veiksmingi?
Belgijos tyrėjai kol kas nepateikė kaltinimų, o tyrimą kuruojantis teisėjas turi 48 valandas priimti sprendimus dėl tolesnių priemonių. Komisijos atstovai atsisako komentuoti, ar institucijos darbuotojai buvo tarp sulaikytųjų, o EPPO patvirtino, kad buvo prašyta panaikinti kelių įtariamųjų teisinį imunitetą.
Tai reiškia, kad sprendimas taikyti procesines priemones buvo priimtas tik po oficialaus vertinimo. Vis dėlto pats faktas, kad buvo imtasi tokių veiksmų prieš du tokio rango veikėjus, jau dabar tampa testu ES institucijų skaidrumui ir atsparumui, ir greičiausiai paskatins platesnę diskusiją apie elito kultūrą Briuselyje bei konkurso procedūrų kontrolę.