<h2>Gyventojai gali sulaukti menkesnės atsakomybės už nepavojingas nusikalstamas veikas</h2>
<p>Teisingumo ministerija imasi iniciatyvos pertvarkyti baudžiamosios politikos sisteminę santvarką. Siūloma, jog mažiau pavojingos nusikalstamos veikos būtų baudžiamos lengviau, o pavojingi nusikaltimai sulauktų griežtų bausmių ir (ar) realios laisvės atėmimo bausmės.</p>
<p>Šia pertvarka siekiama užtikrinti, jog Baudžiamasis kodeksas taptų veiksmingesnis ir modernesnis. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos baudžiamoji politika buvo griežtinama, o tai leido susiformuoti fenomenui, kai už palyginti nepavojingus nusikaltimus taikoma griežta baudžiamoji atsakomybė.</p>
<p>Akcentuojama ir tai, kad per 20 metų nepasikeitė nusikaltimuose nurodyti ekonominiai (MGL) dydžiai, kuriais vertinamas nusikaltimų pavojingumas, o baudų dydžiai išaugo net 20 kartų[1]. Dėl tokio griežto kriminalizavimo, šalies ikiteisminio tyrimo įstaigos ir ypač teismai yra apkrauti: baudžiamieji procesai trunka ilgai ir valstybei kainuoja brangiai.</p>
<h2>Planuoja keisti MGL dydžius</h2>
<p>Su teisingumo ministerijos siūloma baudžiamosios politikos pertvarka siekiama proporcingai padidinti ir subalansuoti turtinių, ekonominių ir finansinių nusikaltimų MGL dydžius. Sunkūs nusikaltimai reikštų virš 750 MGL, nesunkūs / apysunkiai – virš 300 MGL. </p>
<p>Šiuo metu yra nustatomi tokie MGL dydžiai:</p>
<p>1) už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio;</p>
<p>2) už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio;</p>
<p>3) už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio;</p>
<p>4) už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio;</p>
<p>5) už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio.</p>
<p>6) juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda[2].</p>
<p>Įgyvendinus šią permainą, nesunkios nusikalstamos veikos būtų dalinai dekriminalizuojamos – mažinamas nusikalstamų veikų pavojingumas, taip pat proporcingai mažinamas baudžiamumas už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas.</p>
<p>Tai reikštų, kad vietoje griežčiausių bausmių, dažniau būtų taikomos kitos teisinės atsakomybės formos – administracinė, civilinė bei mokestinė. </p>
<p>Teisingumo ministrė E. Dobrovolska teigia, kad įgyvendinus pertvarką, Baudžiamasis kodeksas būtų orientuotas į pavojingiausių nusikaltimų griežtą nubaudimą ir labiau atitiktų kraštutinės (ultima ratio) priemonės paskirtį. Pagrindinis tikslas liktų užtikrinti bausmės neišvengiamumą pavojingiems asmenims.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tingey-injury-law-firm-6sl88x150xs-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nuteistųjų skaičius galėtų mažėti</h2>
<p>Pertvarka leistų sumažinti ikiteisminio tyrimo įstaigų ir teismų darbo krūvius: šios įstaigos užsiimtų tikrai valstybei ir visuomenei neigiamą poveikį darančių nusikalstamų veikų išaiškinimu, o nusikaltimuose nurodyti MGL dydžiai labiau atitiktų realią valstybės ekonominę padėtį.</p>
<p>Teisingumo vykdymo procesą itin pagreitintų sumažėjęs brangių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius. Pavyzdžiui, 2020-ųjų duomenimis, baudžiamųjų bylų nagrinėjimas apylinkių teismuose vidutiniškai užtruko 139 dienas, Apygardų teismuose – 242 dienas.</p>
<p>Pertvarka leistų sumažinti nuteistųjų skaičius, būtų sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos jų išlaikymui. </p>
<blockquote>
<p>„Mūsų šalis iš kitų ES šalių narių išsiskiria ne tik bausmių griežtumu, bet ir orientacija į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą, pavyzdžiui, 55,5 proc. nuteistųjų atlieka ilgesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes. Esame treti Europoje pagal įkalintųjų skaičių“, – teigia teisingumo ministrė E. Dobrovolska. </p>
</blockquote>
<p>Šie teisėkūros pokyčiai buvo parengti atsižvelgiant į prokuratūros, teismų bei kitų teisėsaugos ir mokslo institucijų pasiūlymus.</p>
