Automobilis sunkiai užsiveda ryte: kaip įvertinti akumuliatoriaus būklę?

Akumuliatoriaus patikra turi prasidėti nuo to, kaip automobilis suka variklį ryte

Kai automobilis sunkiai užsiveda ryte, akumuliatorius yra vienas pirmųjų įtariamųjų, tačiau vien pagal šį simptomą jo kaltinti negalima. Paleidimo metu vienoje sistemoje susitinka akumuliatorius, jo gnybtai ir masės jungtys, starteris, įkrovimo sistema bei pats variklis. Panašų rezultatą gali sukelti keli visiškai skirtingi gedimai.

Svarbiausias pirmasis požymis – ne tai, kiek sekundžių prireikia varikliui užsivesti, o kaip greitai starteris suka variklį. Jeigu starteris ryte suka aiškiai lėčiau nei įprastai, prietaisų skydelio ir salono šviesos smarkiai pritemsta arba girdėti greitas relės spragsėjimas, verta pradėti nuo akumuliatoriaus, jo kontaktų ir laidų patikros.

Jeigu starteris variklį suka normaliai ir energingai, tačiau variklis ilgai neužsiveda, akumuliatorius nebūtinai yra problema. Tuomet priežasčių reikia ieškoti degalų tiekimo ir uždegimo sistemose, dyzelinio automobilio kaitinimo sistemoje, jutikliuose, imobilizatoriuje ar kitose variklio valdymo grandyse.

Požymis - Labiau tikėtina kryptis

Starteris suka lėtai, šviesos smarkiai pritemsta - Akumuliatorius, kontaktai, kabeliai arba per didelė starterio apkrova

Girdėti greitas spragsėjimas - Išsikrovęs akumuliatorius arba prastas elektros kontaktas

Girdėti vienas stiprus spragtelėjimas - Starteris, jo solenoidas, relė arba elektros jungtys

Starteris suka normaliai, bet variklis neužsiveda - Degalai, uždegimas, kaitinimo žvakės, jutikliai ar kita variklio problema

Akumuliatorius nuolat išsikrauna po kelių dienų - Įkrovimo sistema, elektros nuotėkis arba pats akumuliatorius

Akumuliatoriaus įtampa ryte gali parodyti įkrovos lygį, tačiau ne visą jo būklę

Paprasčiausias akumuliatoriaus patikros būdas namuose – multimetras. Įtampą geriausia matuoti prieš pirmą rytinį užvedimą, kai automobiliu kurį laiką nebuvo važiuojama ir akumuliatorius nebuvo kraunamas. „Yuasa“ techninėje medžiagoje nurodoma, kad stabiliai atviros grandinės įtampai gauti akumuliatorius neturėtų būti naudojamas arba kraunamas mažiausiai apie 3 valandas.

Įprasto 12 V švino rūgšties starterinio akumuliatoriaus atveju maždaug 12,6–12,8 V ramybės įtampa paprastai reiškia aukštą įkrovos lygį. VARTA nurodo, kad, nukritus ramybės įtampai žemiau maždaug 12,4 V, akumuliatorių jau reikėtų įkrauti. Maždaug 12,2 V rodo gerokai sumažėjusią įkrovą, o apie 12,0 V ar mažesnė įtampa reiškia stipriai išsikrovusį akumuliatorių.

Šias reikšmes reikia vertinti kaip orientacines, o ne kaip universalią diagnostikos lentelę. AGM, EFB ir kitų konstrukcijų akumuliatorių charakteristikos skiriasi, matavimo rezultatą veikia temperatūra ir ankstesnis įkrovimas. Ką tik po kelionės pamatuota įtampa taip pat gali būti padidėjusi dėl vadinamojo paviršinio krūvio.

Ramybės įtampa - Orientacinis vertinimas

Apie 12,6–12,8 V - Akumuliatorius gerai įkrautas

Apie 12,4–12,5 V - Įkrova sumažėjusi

Apie 12,2 V - Akumuliatorius gerokai išsikrovęs

Apie 12,0 V ar mažiau - Akumuliatorius stipriai išsikrovęs

Svarbiausia – 12,7 V ekrane dar nereiškia, kad akumuliatorius yra geras. Senstantis akumuliatorius gali rodyti normalią ramybės įtampą, tačiau paleidimo metu nebesugebėti atiduoti reikalingos srovės.

Įtampos kritimas užvedant padeda atskirti įkrautą akumuliatorių nuo pajėgaus akumuliatoriaus

Starteriui sukant variklį, reikia labai didelės srovės, todėl akumuliatoriaus silpnumas dažnai išryškėja tik apkrovos metu. Dėl šios priežasties profesionali akumuliatoriaus patikra vertina ne tik įtampą, bet ir šaltojo paleidimo srovę CCA, vidinę varžą bei akumuliatoriaus gebėjimą išlaikyti įtampą esant didelei apkrovai.

Tradicinio apkrovos bandymo metu naudojamos nustatytos apkrovos ir temperatūros sąlygos. Pavyzdžiui, „Yuasa“ techninėje metodikoje nurodomas bandymas 15 sekundžių apkraunant visiškai įkrautą akumuliatorių srove, atitinkančia pusę jo SAE CCA vertės. To bandymo sąlygomis 9,6 V yra viena iš vertinimo ribų. Tai nėra universali taisyklė, kad kiekvienas automobilio akumuliatorius realaus užvedimo metu būtinai turi likti virš 9,6 V.

Namuose multimetru galima stebėti, kaip įtampa pasikeičia užvedant. Jeigu ji labai smarkiai smunka ir starteris tuo pat metu aiškiai lėtėja, akumuliatorius tampa rimtu įtariamuoju. Tačiau toks bandymas vis tiek neatskiria, ar akumuliatorius silpnas, ar starteris dėl gedimo vartoja nenormaliai didelę srovę.

Patikimesnis atsakymas gaunamas testeriu, kuris įvertina akumuliatoriaus vidinę varžą ir apskaičiuoja galimą paleidimo srovę. AGM ir EFB akumuliatoriams ypač svarbu testeryje pasirinkti teisingą akumuliatoriaus technologiją ir etiketėje nurodytą CCA standartą, pavyzdžiui, EN, SAE, DIN ar IEC.

Normalus akumuliatoriaus testas dar neatmeta oksiduotų gnybtų ir prastos masės jungties

Ryte sunkiai užsivedantis automobilis gali turėti visiškai gerą akumuliatorių, bet blogą elektros kelią iki starterio. Atsilaisvinęs akumuliatoriaus gnybtas, oksidacija, pažeistas teigiamas kabelis arba prasta variklio masės jungtis padidina elektrinę varžą. Starteriui pareikalavus kelių šimtų amperų, net nedidelė papildoma varža gali sukelti reikšmingą įtampos kritimą.

Todėl verta apžiūrėti abu akumuliatoriaus gnybtus. Jie turi būti tvirtai prispausti, be ryškios korozijos, kabeliai neturi būti pažeisti ar įkaitę. Taip pat svarbios variklio ir kėbulo masės jungtys. Kartais problema išryškėja tik esant didelei srovei, todėl vien ramybės įtampos matavimas jos neparodo.

Servise tokiu atveju atliekamas įtampos kritimo bandymas paleidimo metu. Matuojama, kiek įtampos prarandama teigiamoje ir masės grandinėse tarp akumuliatoriaus bei starterio. Tai kur kas informatyviau nei vien varžos matavimas išjungtoje sistemoje.

Jei akumuliatorius įkrautas, bet starteris suka vangiai, problema gali būti pačiame starteryje

Vienas iš klasikinių starterio gedimo simptomų – pasukus raktelį arba paspaudus paleidimo mygtuką, girdimas vienas spragtelėjimas, tačiau starteris nepradeda normaliai sukti variklio. Priežastis gali būti starterio solenoidas, relė, susidėvėję vidiniai starterio komponentai, prasta elektros jungtis arba mechaninis gedimas.

Svarbus diagnostikos požymis – akumuliatoriaus būklė esant apkrovai. Jeigu tinkamai įkrautas ir patikrintas akumuliatorius gali atiduoti reikiamą srovę, laidų jungtys geros, tačiau starteris vis tiek suka neįprastai lėtai, reikėtų matuoti starterio vartojamą srovę ir įtampos kritimus jo grandinėje.

Per didelę srovę vartojantis starteris pats gali sudaryti įspūdį, kad akumuliatorius silpnas. Todėl akumuliatoriaus keitimas „dėl visa ko“ kartais tik trumpam paslepia tikrą problemą arba jos apskritai neišsprendžia.

Įkrovimo sistemos gedimas gali kiekvieną rytą palikti gerą akumuliatorių išsikrovusį

Jeigu įkrautas akumuliatorius po kelių kelionių ar po nakties vėl tampa silpnas, reikia tikrinti generatorių ir visą įkrovimo sistemą. Generatorius važiuojant turi ne tik maitinti automobilio elektros vartotojus, bet ir papildyti energiją, kurią akumuliatorius atidavė užvedimo metu.

Senesnėse ar paprastesnėse įkrovimo sistemose, veikiant varikliui, dažnai matoma maždaug 13,5–14,7 V įtampa. Tačiau šios ribos negalima aklai taikyti visiems šiuolaikiniams automobiliams. Išmaniosios įkrovimo sistemos pagal akumuliatoriaus būklę, temperatūrą, variklio apkrovą ir energijos rekuperaciją gali sąmoningai keisti generatoriaus įtampą. HELLA techninėje informacijoje nurodoma, kad kai kuriose sistemose ji gali būti mažesnė, o tam tikromis sąlygomis siekti ir maždaug 14,8 V ar daugiau.

Todėl vienas matavimas tuščiąja eiga nėra pakankamas pagrindas paskelbti generatorių sugedusiu. Diagnostikos metu vertinama įtampa skirtingomis variklio apsukomis ir esant elektros apkrovai, generatoriaus srovė, laidų įtampos kritimai, diržo būklė bei valdymo sistemos duomenys.

Svarbi saugumo taisyklė – negalima tikrinti generatoriaus senu metodu, atjungiant akumuliatoriaus gnybtą veikiant varikliui. Įtampos šuoliai gali sugadinti šiuolaikinio automobilio elektroniką.

Šaltas oras išryškina silpną akumuliatorių, nors tikroji jo degradacija gali būti prasidėjusi gerokai anksčiau

Rytais problema dažnai pasirodo būtent atvėsus orams. Žemoje temperatūroje elektrocheminės reakcijos akumuliatoriuje lėtėja, todėl sumažėja jo gebėjimas atiduoti didelę paleidimo srovę. Tuo pat metu šaltas variklio tepalas tampa klampesnis ir starteriui variklį sukti sunkiau.

Dėl to akumuliatorius, kuris vasarą dar atrodė visiškai tinkamas, pirmomis šaltomis rudens ar žiemos dienomis gali pradėti rodyti senėjimo požymius. Tačiau tai nereiškia, kad pats šaltis staiga „sugadino“ akumuliatorių. Aukšta temperatūra taip pat spartina vidinius senėjimo ir korozijos procesus, o šalčiai dažnai tik atskleidžia jau sumažėjusias akumuliatoriaus atsargas.

Trumpi važiavimai situaciją pablogina. Užvedant sunaudojama daug energijos, o kelių minučių kelionės gali nepakakti jai visiškai atkurti, ypač kai tuo pat metu veikia šildomi stiklai, sėdynės, ventiliatorius, žibintai ir kiti elektros vartotojai.

Jei įkrautas akumuliatorius per naktį vėl nusėda, reikia ieškoti elektros nuotėkio arba valdymo sistemos problemos

Yra dar viena dažna situacija: akumuliatorius įkraunamas išoriniu įkrovikliu, automobilis kitą rytą užsiveda puikiai, tačiau po kelių dienų problema grįžta. Jeigu generatoriaus veikimas patikrintas ir akumuliatorius testą išlaiko, reikia ieškoti srovės vartojimo automobiliui stovint.

Srovę gali vartoti neužmiegantis valdymo blokas, papildoma signalizacija, vaizdo registratorius, sekimo įrenginys, multimedijos sistema, pažeistas elektroninis modulis ar kita grandinė. Tokiam gedimui nustatyti matuojama automobilio ramybės srovė, kai valdymo blokai jau perėjo į miego režimą. Vienos universalios leistinos miliamperų ribos visiems automobiliams nėra – ji priklauso nuo konkretaus modelio ir jo elektroninės įrangos.

Praktiška diagnostikos seka todėl yra tokia: pirmiausia patikrinti kontaktus ir ramybės įtampą, silpnai įkrautą akumuliatorių visiškai įkrauti, tada atlikti akumuliatoriaus apkrovos arba CCA testą. Po to tikrinti starterį bei įkrovimo sistemą. Jeigu šios dalys tvarkingos, bet akumuliatorius stovėdamas vėl išsikrauna, pereinama prie ramybės srovės ir elektros nuotėkio diagnostikos.

Automatinio variklio sustabdymo ir paleidimo sistemas turintiems automobiliams patikra dar svarbesnė. AGM ir EFB akumuliatorių sveikatos būklės negalima patikimai nustatyti vien multimetru, o, keičiant akumuliatorių, kai kuriuose automobiliuose naują bateriją būtina užregistruoti energijos valdymo sistemoje. Todėl prieš perkant naują akumuliatorių verta pirmiausia nustatyti, kuri iš 3 grandžių iš tiesų kalta – pats akumuliatorius, jo įkrovimas ar starteris.

Šaltiniai

„VARTA Automotive Batteries“. Testing the battery – Step-by-step.
VARTA – akumuliatoriaus tikrinimas žingsnis po žingsnio

„HELLA TechWorld“. Checking the alternator.
HELLA – generatoriaus diagnostika

„The AA“. Top reasons why your car won't start.
The AA – dažniausios automobilio neužsivedimo priežastys