Konkurencijos taryba mano, kad mokestis iškreips bankų konkurencingumą
Konkurencijos taryba pareiškė, kad bankų solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją. Ji taip pat pasiūlė šaliai gauti Europos Komisijos pritarimą prieš priimant tokius sprendimus.
Be abejo, gyventojams kyla pagrįstų klausimų, kodėl milijardinius pelnus kasmet susišluojančių bankų mokestinis klausimas turi būti su Europos Komisijos pritarimu, o štai gyventojus valstybė apkrauti mokesčiais gali lengva ranka, o ir konkurencingumo problemų tame niekas neįžvelgia.
„Konkurencijos tarybos vertinimu, Finansų ministerijos pateikti derinti Įstatymų projektai <…> gali iškreipti konkurenciją, nes tik daliai konkuruojančių ūkio subjektų siūloma taikyti laikinojo solidarumo įnašą nuo neplanuotų grynųjų palūkanų pajamų“, – išvadoje teigia Konkurencijos tarybos narė Medeina Augustinavičienė.
Jos teigimu, jei daliai bankų bus taikomi mokesčiai, o daliai – ne, reiškia įmonės turės nevienodas sąlygas.
„Tikėtina, jog kredito įstaigos, kurioms nustatyti didesni mokesčiai, turės mažiau galimybių investuoti į paslaugų kokybę, technologijų plėtrą, inovatyvumą, vartotojams siūlyti prieinamesnes, patrauklesnes kredito sąlygas, didesnę jų įvairovę. Tai apsunkins jų galimybes konkuruoti su tose pačiose rinkose veikiančiais ūkio subjektais, kurie nebus apmokestinami laikinuoju solidarumo įnašu“, – rašoma išvadoje[1].
Europos centrinis bankas gąsdina, kad mokestis pakenks veiklos tvarumui
Europos centrinis bankas (ECB) išreiškė susirūpinimą, kad pasiūlytas bankų solidarumo mokestis pakenks bankinės veiklos tvarumui. Nieko neįprasto, bet prieš gresiantį mokestį piestu stojasi ir Lietuvos bankų asociacija.
Laimė, kad jie turi užnugarį, kuris padeda aiškinant šalies Vyriausybei, kiek žalos pridarys noras, kad bankai bent šiek tiek susimažintų savo pelnus.
ECB valdytojos Christine Lagarde pasirašytame rašte pažymima, kad bankai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ekonomikos stabilumą. Naujo mokesčio įvedimas bankų sektoriui galėtų turėti neigiamų ekonominių padarinių, nes kredito įstaigos taptų mažiau atsparios ekonomikos šokams, ypač atsižvelgiant į naujas įtampas finansų rinkose.
Dėl ECB pinigų politikos didėjant palūkanoms, verslui ir namų ūkiams gali kilti sunkumų grąžinti jau paimtas paskolas, todėl tikėtina, kad bankų atidėjiniai didės ir kredito įstaigos dėl šios priežasties patirs nuostolių.
Be to, infliacija gali pabloginti įmonių ar privačių asmenų finansinę padėtį, todėl kredito įstaigų rizika smarkiai padidėtų.
„Mūsų vertinimu, ECB tiksliai įvardija siūlomo naujo mokesčio bankams problemas. Be to, politikų siekyje papildomai apmokestinti bankus matome ir ES valstybės pagalbos taisyklių bei Konstitucijos pažeidimų, kuriuos esame nurodę viešai ir raštu. Pro ECB akis neprasprūdo ir apmokestinimo bazės paradoksas, kuomet politikai, deklaruodami siekį papildomai apmokestinti kredito įstaigų pelną, siūlo apmokestinti pajamas ir sukuria pavojų papildomam apmokestinimui net ir patiriant nuostolių“, – akcentavo LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė[2].
Finansų ministerija siūlo dvejus metus bankams mokėti solidarumo mokestį
Paaiškėjus, kad per praėjusius metus komerciniai bankai uždirbo apie milijardą eurų grynojo pelno, Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku pasiūlė naują mokestį, iš kurio tikimasi surinkti 0,4 mlrd. eurų į šalies biudžetą. „,Solidarumo mokestis“ turės padengti karinės technikos, oro uostų ir karinių poligonų infrastruktūros gerinimą.
Tiesa, pirminiame variante buvo planuojama surinkti visus 0,5 mlrd. eurų mokesčių, bet ministerija išsigando, kad mokestinę naštą bankai prisiims ne patys, o kels ant vartotojų pečių. Todėl nusprendė sumažinti mokestį 100 milijonų eurų.
Veikiausiai viliantis, kad bankai, turėdami sumokėti ne 500, o 400 milijonų eurų, mokesčio naštos gyventojams jau nebenumetinės.
„Ukraina šiandien laiko mūsų bendrą frontą, tačiau ir mums reikia rengtis investuoti į mūsų krašto saugumą, – sakė Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir pridūrė, kad dabartinis mokestis gyventojams kaip tik išeisiąs į naudą. – Norint susimažinti mokėtiną įmoką, reikėtų didinti terminuotų indėlių palūkanas, kas yra sveikintinas rezultatas ir to labai tikimės[3].
V. Blinkevičiūtė ragina nepasiduoti komercinių bankų spaudimui
Opozicija teigiamai vertina tokį mokestį, nors ir sako, kad jis kiek pavėluotas. Vis dėlto baiminamasi, kad valdžia pasiduos komercinių bankų ir viso jų užnugario spaudimui ir gąsdinimams.
„Gerai, kad dabar Vyriausybė pateikė šį siūlymą, gal jis šiek tiek pavėluotas, kadangi nebuvo reakcijos šiek tiek anksčiau. Gal čia tie rinkimai?
Palinkėčiau valdantiesiems, kad neišsigąstų, nepabūgtų to komercinių bankų spaudimo, nes mokesčių niekas nenori mokėti ir atiduoti tų pelnų. Gaila, kad nėra to bendro sutarimo, kad geriau iš to gyvens visuomenė ir lėšas bus galima geriau panaudoti“, – „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė[4].
Solidarumo mokestis privers bankus perskaičiuoti palūkanas
Tuo tarpu Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako, kad solidarumo mokestis bankams priverstų juos persvarstyti būsto paskolų politiką.
„Mūsų idėja yra ta, kuri dabar yra viešai svarstoma, dėl bankų pelnų apmokestinimo. Kas prisidėtų ne tik prie valstybės biudžeto ir galėtų būti skirta saugumo didinimui, krašto apsaugai ir panašiai, bet ir verstų bankus persvarstyti būsto paskolų palūkanas. Todėl, kad iš kur dabar atsiranda tie pelnai? Tai atsiranda iš didelių žirklių, tarp procentų mokamų už indėlius ir procentų lupamų nuo žmogaus paskolos“, – „Žinių radijui” sakė P. Saudargas.
Seimo vicepirmininkas tvirtino, kad bankai galintys nuspręsti, jog geriau susimažintų paskolų palūkanas, nei mokėti pelno mokestį valstybei.
„Tai tada jiems galbūt geriau negauti pelno, negu atiduoti valstybei. Bet akivaizdu, kad gali būti tokia logika, kas tada teigiamai veiktų palūkanas“, – tikino jis[5].
