Gyventojai masiškai traukiasi iš II pakopos: bankai nutyli skaičius, bet tikėtina suma – apie 244 mln. eurų
Internete plinta džiugūs II-oje pensijų pakopoje kauptas lėšas nusprendusių atsiimti gyventojų laiškai. Panašiai galima rasti ir vis dar abejojančiųjų tokiu sprendimu. Visgi, patys bankai linkę nutylėti, kaip gi jų klientai nusprendė pasielgti su savo II pensijų pakopa.
Dienraštis tv3.lt pasidalino informacija, ką gi į užklausą, kiek klientų prašymų nutraukti kaupimą II-oje pensijų pakopoje, sulaukė kiekvienas iš bankų[1].
Kaip skelbiama, II pakopos pensijų fondus valdo 6 bendrovės, prižiūrimos Lietuvos banko – iš jų keturios priklauso Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams: „Swedbank“, SEB, „Artea“, „Luminor“, viena – gyvybės draudimo bendrovei „Allianz“ ir dar viena – nepriklausoma „Goindex“.
Visgi, kaip skelbė portalas, iš visų šių bendrovių vos viena – „Allianz“ (anksčiau „Aviva“) panoro atskleisti iš kaupimo II-oje pakopoje panorusių trauktis klientų skaičius – prašymų esą buvo sulaukta apie 8 tūkst. tokių prašymų.
Tv3.lt apskaičiavo, kad jeigu visos kaupimo bendrovės sulaukė prašymų iš tokios pačios dalies – 3,49 proc. – klientų, tuomet galima būtų skaičiuoti, kad kaupimą nutraukti panoro apie 50 tūkst. gyventojų.
Tuo tarpu, kaip skaičiuojama, viso II pakopos pensijų fondų turtas 2025 m. pabaigoje pasiekė 10,6 mlrd. eurų. Tuo atveju, jeigu kaupimą nutraukiančių gyventojų dalis atitinka jų turimą turto dalį fonduose, tai, pasak dienraščio, sudarytų apie 370 mln. eurų sumą.
Todėl bendrai visiems prašymą nutraukti kaupimą antroje pakopoje pateikusiems gyventojams galėtų atitekti net 244 mln. eurų, kas padalinus yra maždaug po 4,8 tūkst. eurų kiekvienam.
Už gautas savo paties lėšas teks ir susimokėti?
Nuo metų pradžios Lietuvoje gyventojams atsivėrė vadinamasis „langas“, leidžiantis apsispręsti dėl dalyvavimo II pensijų pakopoje – tęsti kaupimą, jį sustabdyti arba pasitraukti ir atsiimti dalį sukauptų lėšų. Vis dėlto savivaldybės atkreipia dėmesį, kad iš pensijų fondų atsiimti pinigai bus prilyginami asmens pajamoms ir turtui, todėl gali turėti tiesioginės įtakos teisei gauti socialinę paramą, įskaitant būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacijas, tikslines pašalpas ar papildomas išmokas vaikui[2].
Jei įvertinus pajamas ir turtą bus viršyti nustatyti normatyvai, parama nebus skiriama, išskyrus išimtinius atvejus, susijusius su sunkiomis ligomis, dideliu darbingumo netekimu ar paliatyviosios pagalbos poreikiu.
Savivaldybės pabrėžia, kad paramą gaunantys gyventojai privalo per mėnesį pranešti apie pasikeitusią materialinę padėtį, o gavus II pensijų pakopos lėšas teisė į socialinę paramą bus perskaičiuojama iš naujo. Vertinant dažniausiai atsižvelgiama į pastarųjų trijų mėnesių pajamas, tačiau kai kuriais atvejais gali būti analizuojamas ir ilgesnis laikotarpis.
Nors pasitraukę iš II pensijų pakopos asmenys nepraranda teisės kreiptis dėl paramos, gautos lėšos gali sumažinti jos dydį arba visiškai panaikinti galimybę ją gauti, todėl sprendimą atsiimti sukauptus pinigus raginama priimti itin atsakingai.
Jau pačią pirmąją dieną sistema neatlaikė prašymų skaičiaus?
Po Naujųjų metų Lietuvoje startavo II pensijų pakopos nutraukimo procesas, sulaukęs milžiniško gyventojų susidomėjimo – žmonės masiškai ėmė teikti prašymus bankuose, o dalies finansinių įstaigų sistemos dėl didelio srauto net sutriko.
„Sodra“ per pirmąsias dienas sulaukė dešimčių tūkstančių užklausų apie sukauptas lėšas, tačiau specialistai ragina neskubėti, nes visiškai pasitraukus iš kaupimo pinigai gyventojus pasieks tik pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui, balandį, o iki tol įmokos gali būti toliau nuskaičiuojamos.
Nors šimtai tūkstančių žmonių dabar gali apsispręsti, ar likti sistemoje, ar ją palikti ir atsiimti savo įmokas su investicine grąža, ekspertai pabrėžia, kad sprendimą verta vertinti atsakingai, atsižvelgiant ne tik į greitą finansinę naudą, bet ir į ilgalaikį poveikį būsimai pensijai.
