J. Bideno administracija kalbėjosi su „Meta“, siekdama kontroliuoti turinį „WhatsApp“ platformoje
Baltieji rūmai pradėjo kalbas su socialinių tinklų bendrove „Meta“ praėjus vos kelioms dienoms po to, kai prezidentas Joe Bidenas pradėjo eiti pareigas, prašydami stebėti ir riboti su COVID-19 susijusio turinio plitimą šifruotų žinučių programėlėje. Iki pat šiol verdančios diskusijos nesiliauja.
Nors kitos socialinių medijų platformos tokios kaip „Instagram“ ar „Facebook“ taip pat priklauso tai pačiai bendrovei, „WhatsApp“ yra visai kitoks „žvėris“. Tai užšifruotų žinučių programėlė, kuri daugiausia naudojama tiesioginėms privačioms žinutėms[1].
90 % žinučių šioje platformoje siunčiama tarp dviejų žmonių, o daugumą grupių sudaro mažiau nei 10 narių. Dėl to kur kas sunkiau stebėti ar moderuoti turinį. Nepaisant to, Baltieji rūmai spaudė „Meta“ įmonę sukurti būdą, kaip įvertinti ir apriboti vakcinas skeptiškai vertinančio turinio plitimą žinučių platformoje.
2021 m. kovo mėnesį Baltųjų rūmų skaitmeninės strategijos direktorius Robas Flaherty elektroniniu paštu kreipėsi į technologijų milžinės vadovus, klausdamas, kaip jie matuoja žalos mažinimą platformoje. Jis taip pat primygtinai reikalavo, kad „Meta“ turėtų „gerą pelytę“, kuri padėtų stebėti platformoje dalijamą šifruotą turinį[2].
Dezinformacijos sklaida ir sąmokslo teorijų cenzūra
J. Bideno administracijos pastangos kovoti su skiepus skeptiškai vertinančiu turiniu buvo dedamos didėjant susirūpinimui dėl dezinformacijos ir sąmokslo teorijų apie COVID-19 pandemiją plitimo socialiniuose tinkluose. Socialinės žiniasklaidos bendrovės, tokios kaip „Meta“ ir „Twiter“, sulaukė kritikos dėl su COVID susijusio turinio tvarkymo, o pati „WhatsApp“ iš esmės liko nepastebėta.
Tačiau susirašinėjimo platforma anksčiau buvo naudojama pavojingai dezinformacijai skleisti. Pavyzdžiui, 2018-2019 m. Kongo Demokratinėje Respublikoje kilus Ebolos viruso protrūkiui, programėlėje sparčiai plito gandai ir sąmokslo teorijos, dėl kurių kai kurie žmonės atsisakė gydymo, o kitiems kilo pavojus[3].
J. Bideno administracijos pastangos kovoti su socialiniame tinkle esančiu turiniu yra platesnio masto pastangų kovoti su dezinformacijos apie COVID-19 pandemiją plitimu dalis. Tikslas yra kontroliuoti turinį įvairiuose socialinių medijų kanaluose ir žiniasklaidoje.
Tradicinės medijos ir žiniasklaida yra lengviau kontroliuojama, o socialiniai tinklai turi kitokias normas ir taisykles. Ypač šifruojamų žinučių programos. Nors užšifruotas platformos pobūdis kelia sunkumų, akivaizdu, kad J. Bideno administracija yra pasiryžusi padaryti viską, ką gali, kad sumažintų „WhatsApp“ platformoje plintančios dezinformacijos daromą žalą.
Dėl „WhatsApp“ struktūros tikslingas informacijos cenzūravimas neatrodo įmanomas
Dėl to, kokio pobūdžio informacija ir kaip saugiai šifruojamos žinutės, platforma yra mėgstama naudotojų. Tačiau tai apsunkina cenzūrą ir informacijos slopinimą socialiniame tinkle. Todėl vietoj to didžioji dalis „WhatsApp“ turinio moderavimo tikslų buvo stumti informaciją naudotojams.
Bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija, „UNICEF“ ir daugiau nei 100 vyriausybių bei sveikatos ministerijų siekia, kad naudotojams būtų siunčiamos Covid-19 naujienos ir su vakcina susiję pranešimai įvairiuose kanaluose. Bendrovė sukūrė tokias iniciatyvas kaip „WhatsApp“ pokalbių robotas ispanų kalba, padedantis susitarti dėl vietinių skiepijimų.
Tačiau „Meta“ toliau buvo spaudžiama dėl turinio moderavimo. R. Flaherty buvo informuotas, kad vienintelė „Meta“ moderavimo galimybė būtų turinio agnostinio produkto intervencijos, kurios paprastai stebi pranešimus, kurie nebuvo gauti iš artimo kontakto. Tai galimai yra pranešimai, kurie labiau tikėtina, kad turi dezinformacijos. Toks filtras gali užtikrinti žinutės platinimo ribojimą.
Paklausus, kaip įmanoma tokia turinio kontrolė, platformos darbuotojas atsakė nurodydamas, kad jau mažėja persiunčiamų pranešimų ir kad „Meta“ draudžia paskyras, kurios užsiima masine rinkodara ar sukčiavimu. Tai reiškia, kad cenzūruojamos paskyros, įskaitant tuos, kurie siekia pasinaudoti COVID-19 dezinformacijos platinimu.
Baltieji rūmai spaudė „Meta“ negalvodami apie spaudos ir kalbos laisvę
Darbuotojas, atsakinėjęs į R. Flaherty klausimus, taip pat pažymėjo, kad per pirmąjį 2021 m. ketvirtį vyriausybės, nepelno siekiančios organizacijos ir tarptautinės organizacijos piliečiams per „WhatsApp“ pokalbių robotus išsiuntė 3 mlrd. su COVID susijusių žinučių ir daugiau kaip 300 mln. žinučių buvo išsiųsta per COVID-19 vakcinos pagalbos linijas.
Nepanašu, kad R. Flaherty, Baltųjų rūmų atstovas, buvo patenkintas tokiu atsakymu:
„Man labiausiai rūpi, kokių veiksmų ir pokyčių imatės, kad užtikrintumėte, jog mūsų šalies vakcinų neryžtingumo problemos nepabloginsite. Vis dar neturiu gero, empirinio atsakymo, kaip efektyviai jums pavyko sumažinti skleidžiamą skeptišką turinį ir dezinformaciją apie vakcinas, kuri kelia abejonių dėl vakcinų.“
Elektroniniame laiške R. Flaherty priekaištavo bendrovei už tai, kad „Facebook“ neįgyvendino algoritminio pakeitimo su rinkimais susijusiam turiniui, kad būtų išvengta sausio 6 d. sukilimo informacijos plitimo platformoje, leisdamas suprasti, kad jis nenori, jog toks atsainus turinio moderavimas vyktų ir susirašinėjimo platformoje „WhatsApp“.
Tokie veiksmai ir gan griežti reikalavimai iš prezidento administracijos sukėlė klausimų apie Pirmosios pataisos klausimą. Pirmoji pataisa (First amendment) kalba apie žmogaus teises ir laisves religijos, kalbos, spaudos ir nuomonės klausimais. „Fox News Digital“ pasiteiravo Baltųjų rūmų, ar jiems nekyla abejonių, kad toks bendravimas su „Meta“ turi kokių nors pasekmių Pirmajai pataisai[4]. Baltieji rūmai iš karto neatsakė.
