Lenkija ir Lietuva jungiasi prieš Rusijos hibridinę grėsmę
Naujas Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pirmadienį lankėsi Vilniuje, kur susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Pagrindinė tema – bendras atsakas į Rusijos hibridinę agresiją prieš Vakarus.
„Mes ne tik esame susirūpinę, nes, žinoma, žinome Rusijos Federacijos dvasią, bet ir galime kartu į tai reaguoti, ir tai buvo mūsų susitikimo tema: bendros mūsų šalių reakcijos į hibridinį karą, kuris siaučia netoli mūsų sienų“, – po susitikimo sakė A. Nawrockis[1].
Abi NATO narės kaltina Rusiją ir Baltarusiją migrantų krizės provokavimu: tūkstančiai žmonių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos buvo skatinami kirsti sieną, siekiant destabilizuoti Europą. Be to, Maskva esą organizuoja šnipinėjimą, gaisrus ir GPS signalų trukdymą.
Nawrockis pagyrė Lietuvą kaip patikimą sąjungininkę ir pabrėžė, kad Vilnius buvo vienas pirmųjų užsienio vizitų, kuriuos jis norėjo atlikti naujose pareigose. Susitikime taip pat buvo aptartas bendradarbiavimo stiprinimas NATO ir ES, paramos Ukraina klausimai bei papildomos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai.
Lenkijos prezidentas taip pat patvirtino, kad aptarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Amerikos karių buvimą Lietuvoje, pažymėdamas, kad papildomas JAV karinis kontingentas regionui suteikia didesnį saugumą. Nausėda pasidžiaugė šiuo pareiškimu, tačiau tikisi, kad Amerika skirs daugiau dėmesio visam regionui.
JAV parama – neatsiejama regioninio saugumo dalis
Savo ruožtu Lietuvos vadovas G. Nausėda pabrėžė, kad JAV paramos didinimas regionui yra prioritetas[2].
„Žinutė, kurią gavome iš JAV prezidento Donaldo Trumpo, tikrai yra labai pozityvi. Džiaugiamės, kad buvo pakankamai konkrečiai pasisakyta dėl Lenkijos. Tačiau manome, kad ši žinutė reiškia ir tai, kad galime tikėtis Jungtinių Valstijų didesnio dėmesio ir visam regionui. Dėl įvairiausių logistinių, karinių priežasčių intensyvesnis Jungtinių Valstijų sąjungininkės buvimas tikslingas būtent regione, nekalbant apie konkrečią valstybę.
Todėl ir toliau aiškiai indikuosime, kad Jungtinių Valstijų sąjungininkių, Vokietijos ir kitų NATO sąjungininkių karių buvimas fiziškai čia, Lietuvos teritorijoje, yra mūsų prioritetas. Lygiai kaip mūsų prioritetas yra spartus gynybos išlaidų didinimas ir atitikimas tų kriterijų, kuriuos iškėlė NATO viršūnių susitikimas Hagoje“, – sakė Lietuvos vadovas.
Abu prezidentai taip pat aptarė nerimą keliančius incidentus su Rusijos dronais, skraidančiais per Lietuvos ir Lenkijos teritorijas. Nausėda pabrėžė, kad bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis leis geriau atpažinti grėsmes ir užtikrinti gyventojų saugumą.
Nawrockis komentavo, kad JAV paramos mažinimas NATO Rytų flango valstybėms tęsia D. Trumpo politiką, ir paragino Europą aiškiai suvokti šios paramos svarbą.
Kalbėdami apie Ukrainą, prezidentai išsakė skirtingas pozicijas dėl šalies integracijos į Europos Sąjungą: Nausėda ragina nustatyti konkrečią narystės datą 2030-ųjų sausio 1-ąją, o Nawrockis vertina galimybes nuosaikiau, pabrėždamas, kad solidarumo su Ukraina galimybė išlieka, bet sprendimai turi būti apgalvoti.
Baltijos šalims gresia paramos sumažinimas – auga NATO šalių atsakomybė
O štai neseniai pasirodė informacija, kad Jungtinės Valstijos planuoja palaipsniui nutraukti finansavimą programoms, skirtoms Rytų Europos kariuomenėms rengti ir aprūpinti. Tai esą daroma siekiant paskatinti Europą daugiau investuoti į savo gynybą. Pagrindinės programos gavėjos – Baltijos šalys: Estija, Latvija ir Lietuva. Biudžetas 2018–2022 m. siekė 1,6 mlrd. JAV dolerių, įskaitant Baltijos saugumo iniciatyvą, stiprinusią regiono kariuomenes ir infrastruktūrą[3].
Baltųjų rūmų pareigūnai teigia, kad sprendimas dera su Trumpo politika pertvarkyti užsienio paramą ir skatinti Europos atsakomybę. NATO sąjungininkės birželį sutiko didinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP. Diplomatai perspėja, kad finansavimo mažinimas gali paveikti regiono saugumo programas, ypač Baltijos šalis, kurios susiduria su Maskvos kibernetinėmis atakomis, diversijomis ir išpuoliais prieš infrastruktūrą.
Nepaisant paramos mažinimo, JAV karių Lenkijoje – apie 8 tūkst. – skaičius liks toks pats, o prireikus gali būti didinamas. Analitikai pažymi, kad paramos sumažinimas gali būti iššūkis, bet kartu skatina Baltijos šalis stiprinti savarankišką gynybą. JAV programos, finansuojančios brangią karinę techniką, lieka nepakitusios, o NATO deklaracija numato, kad sąjungininkės iki 2035 m. kasmet investuos 5 proc. BVP į gynybą, užtikrindamos kolektyvinį saugumą.
