Deryboms susitiko Rusijos ir Ukrainos ombudsmenai
Prieš kelias dienas Rusijos ir Ukrainos ombudsmenai susitiko Baltarusijos teritorijoje ir aptarė tolesnį humanitarinį bendradarbiavimą, nurodė Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova.[1]
„Aptarėme tolesnį humanitarinį bendradarbiavimą teikiant pagalbą civiliams, įskaitant buvimo vietos nustatymą ir šeimų susijungimą, abipusius kalinių lankymus“, – rašė ji savo „Telegram“ kanale.
Ombudsmenai taip pat, šalių sutarimu, apsikeitė aplankytų asmenų sąrašais ir kalinių laiškais jų šeimoms.
T. Moskalkova nurodė, kad Baltarusijoje, padedant šios šalies parlamentui, įvyko 91 metų Anos Kondratjevnos, gyvenusios Ukrainoje Čerkasų regione, kuriai reikėjo nuolatinės priežiūros ir Rusijoje buvusios jos šeimos susijungimas.
„Sūnus kreipėsi į mus pagalbos, kad perkeltų motiną į Rusiją, kur jis gali ja pasirūpinti. Mums pavyko susitarti su Ukrainos puse dėl moters išvykimo į Rusiją, tačiau situaciją apsunkino tai, kad ji negalėjo savarankiškai judėti“, – rašė T. Moskalkova.
Pasak jos, kartu su Ukrainos ombudsmenu ir Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu buvo galima organizuoti jos gabenimą iš Čerkasų regiono iki sienos su Baltarusija, o vėliau – į Rusiją.
T. Moskalkova padėkojo Gynybos ministerijai ir Rusijos pasienio tarnybai už pagalbą padedant pagyvenusiai moteriai atvykti pas su sūnų ir anūkus.
Taip pat T. Moskalkova papasakojo apie artėjantį susitikimą su savo kolega iš Ukrainos Dmitrijumi Lubinetsu. Kaip ji paaiškino, buvo planuojama aptarti kalinių laikymo sąlygas, taip pat kankinimų nepriimtinumą ir Kursko regione gyvenančių piliečių likimą.[2]
Paskutinį kartą T. Moskalkova asmeniškai susitiko su D. Lubinetsu 2023 m. sausio mėn. Tada ombudsmenai taip pat aptarė humanitarinės pagalbos teikimo abiejų šalių piliečiams klausimus.
Ukrainoje rasta 13 rusų, perkeltų iš Kursko srities
Pirmadienį T. Moskalkova informavo, kad Rusijos pusė turi informacijos apie 13 Rusijos piliečių, kurie buvo perkelti į Ukrainos Sumų regioną. Pasak jos, šiuo metu Rusija derasi su Ukrainos puse dėl jų grįžimo galimybės.[3]
„Tai yra pagrindinė tema šiandien, kad civiliams Kursko regione būtų užtikrintas saugumas, ir viskas, ko jiems reikia, kad jie grįžtų į tėvynę“, – nurodė T. Moskalkova.
Žurnalistai taip pat paklausė žmogaus teisių ombudsmeno, kokių skundų gaunama iš Kursko srities gyventojų. Atsakydama į tai, T. Moskalkova patikslino, kad dauguma apeliacijų yra susijusios su būsto sertifikatų skyrimu.
„Žinau, kad Kursko srities vadovybė šiandien labai daug dirba šia tema. Reikia atsižvelgti į tai, kad teritorijoje buvo paskelbta ekstremali situacija“, – patikslino ji ir išreiškė viltį, kad sertifikatų išdavimo klausimas bus išspręstas kuo greičiau.
Spalio viduryje T. Moskalkova pasakojo, kad jos biuras gavo prašymų padėti surasti daugiau nei 1 tūkstantį Kursko regiono gyventojų. Tą patį mėnesį ji paprašė Ukrainos ombudsmeno D. Lubinetso nustatyti iš Kursko srities išvežtų žmonių buvimo vietą.
Ombudsmenas − daug kartų girdėtas, bet vis dar paslaptingas terminas
Ombudsmenas – (šved. ombudsman − įgaliotinis), pareigūnas, įgaliotas tirti biurokratizmu nepatenkintų fizinių ar juridinių asmenų skundus, kontroliuoti jam priskirtos srities institucijų veiklą. Yra tarpininkas, padedantis derinti skirtingų pusių interesus ir sustiprinantis įstatymų laikymosi priežiūrą. Ombudsmeno veiklą apibrėžia šalies konstitucija arba pareigybę skiriantis juridinis asmuo, pvz., korporacija ar municipalitetas. Ombudsmenas dažniausiai – institucijos (pvz., parlamento) arba valstybės vadovo paskirtas, bet gali būti ir piliečių renkamas asmuo. Ombudsmenas yra savarankiškas, nepavaldus šį postą įsteigusiai institucijai, kišimasis į jo veiklą laikomas nusikaltimu. Plačiausiai žinomas parlamento skiriamas ombudsmenas. Jo jurisdikcija plati (gali tirti beveik visų vyriausybei pavaldžių institucijų veiklą visose srityse), bet daugumoje šalių jis nekontroliuoja pačios vyriausybės, užsienio šalyse veikiančių institucijų, policijos, municipalitetų, teismų veiklos. Kai kuriose šalyse tokių ombudsmenų yra keli, kiekvienas prižiūri tam tikrą jam patikėtą sritį (pvz., gynybos reikalus, teisėtvarką, žiniasklaidą, vaikų teises). Ombudsmeno sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, jis negali atšaukti pareigūnų priimtų sprendimų, bet gali siūlyti suinteresuotoms institucijoms ar teismui atleisti kaltuosius iš užimamų pareigų. Piliečių skundus tiriantis ombudsmenas dažnai būna ir juridinis patarėjas: padeda aiškiai suformuluoti skundo turinį, nurodo jį nagrinėti galinčias alternatyvias institucijas. Išnagrinėtų skundų pagrindu ombudsmenas formuluoja siūlymus, kaip koreguoti konkrečios institucijos (pvz., vyriausybės) veiksmus. Jo pastebėjimai dažnai būna kriterijus, padedantis tobulinti įstatymus.[4]
Ombudsmenas atsirado 1809 Švedijoje. Vėliau jos pavyzdžiu – kitose Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Vokietijoje, kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose ir Kanados provincijose, daugelyje kitų kraštų. 1992 Maastrichto sutartimi buvo įsteigta ir Europos ombudsmeno pareigybė. Europos ombudsmenas tiria skundus dėl netinkamo Europos Sąjungos institucijų (Europos Komisijos, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Parlamento) ir įstaigų (Europos vaistų agentūros, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo) administravimo. Nacionalinio ir žemesnio lygio institucijų veiklai prižiūrėti 1996 įsteigtas Europos ombudsmenų tinklas, kurį sudaro Europos Sąjungos valstybių narių, t. p. Norvegijos ir Islandijos nacionaliniai ir regioniniai ombudsmenai.
Lietuvoje ombudsmeno funkcijas vykdo Seimo kontrolieriai. Jų įgaliojimus apibrėžia Konstitucijos 73 straipsnis. Lietuvos pilietis, susidūręs su netinkamu Europos Sąjungos viešuoju administravimu (pvz., neatsakoma į paklausimus, delsiama sumokėti Europos Sąjungos projektų lėšas ar kita), turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeno biurą.
Užtikrinant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo metu prisiimtus įpareigojimus 2000 įsteigta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija), kurioje ombudsmeno funkcijas atlieka vaiko teisių apsaugos kontrolierius.
