Daugėja požymių, rodančių Baltarusijos mobilizacijos startą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas desperatiškai siekia pergalės ir imasi vis daugiau būdų jai pasiekti. Dėl to, vis garsiau diskutuojama, kad V. Putinas pasistengs spausti Baltarusijos diktatorių Aleksandrą Lukašenką ir šis galiausiai bus priverstas savo šalį galutinai įtraukti į karą Ukrainoje.
Ekspertai spekuliuoja, kad Baltarusijoje plataus masto mobilizacija gali būti paskelbta jau artimiausiais mėnesiais. Tai rodo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešimai apie tai, kad Baltarusijos karinė vadovybė paskelbė konkursą spausdinti 50 000 mobilizacijos šaukimų[1]. Vėliau paaiškėjo, jog taip pat ieškoma, kas galėtų atspausdinti dar 180 000 mobilizacijai skirtų blankų.
Baltarusijoje į karinius mokymus jau masiškai šaukiami rezervo karininkai, o A. Lukašenka paskelbė apie bendro regioninio karinio vieneto su Rusija formavimą – pirmieji ešelonai su Rusijos kariais, įtrauktais į šį dalinį, į Baltarusiją atvyko praėjusio mėnesio viduryje.
Tuo pat metu Baltarusijos vadovas nuolat švaistosi grasinimais tiek Ukrainai, tiek ir aplinkinėms valstybėms, pavyzdžiui, Lenkijai ar Lietuvai, kaltindamas provokacijomis ar pasienio zonose įsivaizduodamas terorizmo grėsmes.
Situacija gali greitai keistis
Analitikai ir politikos ekspertai atsargiai vertina apie mobilizaciją Baltarusijoje pasirodančius gandus. Baltarusijos politikas Pavalas Latuško dar rugsėjo pabaigoje, pasirodžius pirmosioms žinioms, kad į Baltarusiją gali atvykti iki 120 000 Rusijos karių, kalbėjo apie realius Minsko režimo siunčiamus signalus, jog šalis tuoj pilnai įsitrauks į karą.
Tačiau kai kurie šią situaciją mato kitomis spalvomis ir teigia, kad pats A. Lukašenka tyčia vilkina situaciją, siekdamas išvengti tiesioginio įsitraukimo į konfliktą, o jo pareiškimai neva yra tik demonstratyvi pozicija. Pačiam A. Lukašenkai įsitraukimas į karą Ukrainoje gali būti pavojingas[2].
Kremlius Baltarusijoje gali įgyti vis daugiau galios, neabejojama, kad tokiu atveju būtų sulaukta griežtų Vakarų sankcijų, o nepasiteisinus V. Putino viltims, pašalinti gali būti tiek A. Lukašenka, tiek jo aplinkos žmonės.
Didžiausio baltarusių savanorių vieneto – Konstantino Kalinausko pulko – vadas Vadimas Kabančiukas, paklaustas, ar mano, kad Baltarusijos karinės vadovybės konkursas atspausdinti ne mažiau kaip 180 tūkstančių mobilizacijai skirtų blankų rodo potencialiai mobilizuojamų gyventojų skaičių, jis teigia, kad „iš principo taip, tai gana realūs skaičiai“.
Vis dėlto, V. Kabačiuko teigimu, jei Baltarusijos kariams būtų duotas įsakymas pulti Ukrainą, jie masiškai pasiduotų ir pereitų į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusę. Patys savanoriai ir Ukrainos karinė vadovybė nuolat ragina baltarusius elgtis būtent taip.
Baltarusijos įsitraukimas tampa laiko klausimu
Baltarusija neseniai atsižvelgė į Rusijos dalinės mobilizacijos patirtį ir nusprendė pakoreguoti teisės aktus. Kol kas neaišku, kaip, bet žadama, kad jis bus pateiktas viešai diskusijai. Apie tai pranešė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas.
„Neatskleisiu karinės paslapties primindamas, kad ginkluotųjų pajėgų užduotis – užtikrinti kovinę ir mobilizacinę parengtį. Mobilizacijos pratybas rengiame jau daugelį metų. Mobilizacija labai svarbi mūsų šaliai jau vien dėl to, kad neturime tokios apimties kariuomenės, kokios reikia agresijai atremti. Šalies ekonomika to neatlaikys. Todėl mes nusprendėme, koks skaičius yra optimalus, atsižvelgiant į mobilizacijos išteklius ir gyventojų pasirengimą“, – apie mobilizacijos pasirengimą kalbėjo V. Chreninas.
Jis priminė, kad šiuo metu Baltarusija „sistemingai ir reguliariai tikrina naujokus į kariuomenę“. Jo teigimu, buvo patikrinta daugiau kaip milijonas asmenų, privalančių atlikti karinę tarnybą.
„Be to, atsižvelgdami į savo ir kolegų iš Rusijos patirtį, mes taip pat koreguojame kai kuriuos teisės aktų punktus. Šiuo metu aktyviai rengiame pasiūlymus dėl keleto teisės aktų pakeitimų. Netrukus jie bus pateikti svarstyti parlamente ir viešai aptarti“, – sakė jis.
V. Chreninas pabrėžė, jog neva karinis departamentas pastebi padidėjusį moterų susidomėjimą baziniais kariniais mokymais, ir priminė, kad Baltarusijoje veikia bazinių karinių mokymų ir ikikarinio rengimo centrų sistema.
V. Putinui atsibodo laukti
Jau ne vieną mėnesį kalbama, kad Baltarusija galutinai įsitrauks į karo veiksmus Ukrainoje, tačiau tokios teorijos iki galvo dar nepasiteisino. Vis dėlto, dabar gali būti, kad V. Putinas praranda kantrybę.
Dalis ekspertų net spėlioja, kad siekiant paspartinti Baltarusijos įsitraukimą, galimai buvo nužudytas Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, kuris staiga mirė likus dviem dienoms iki numatyto susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
V. Makėjus, iš pradžių kritikavęs Rusiją dėl karo, vėliau staiga pakeitė poziciją. Tiek opoziciniuose rusų kanaluose, tiek Vakaruose puse lūpų sklando gandai, kad V. Makėjus buvo pašalintas, kaip galimai nepatikimas Kremliui. Viename „Ukrinform“ pranešime netgi teigiama, kad Rusijos karinė žvalgyba artimiausiomis dienomis gali bandyti įgyvendinti scenarijų, pagal kurį būtų įvykdytas pasikėsinimas į Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką arba jo imitacija, siekiant galutinai įbauginti pastarąjį ir paskatinti jį pagaliau duoti įsakymą savo kariuomenei tiesiogiai įsitraukti į karą su Ukraina kartu su Rusijos kariuomene[3].
Atsižvelgiant į Rusijos karių pasitraukimą iš Chersono praėjusį mėnesį, V. Putinui liko tik kelios išeitys: grįžti į prieš vasario 24 d. buvusias kovines pozicijas ir derėtis dėl paliaubų arba atnaujinti puolimą ir antrą kartą pulti Kijevą iš Baltarusijos.
V. Putinui reikia baltarusių, o A. Lukašenka atsakyti negali.
Baltarusijos vadovas gali rinktis tik iš blogų variantų. Pasirinkęs bet kurį iš jų, jis gali būti nušalintas nuo valdžios ir, galimas daiktas, tiesiog likviduotas.
Kol kas vienintelis A. Lukašenkos koziris yra ir toliau leisti Rusijai dislokuoti pajėgas Baltarusijoje, tiesiogiai, dideliu mastu išvengiant pulti Ukrainą.
