<h2>Apdraustųjų mirtys pernai kaip reikiant nuskausmino draudimo bendroves</h2>
<p>Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) skaičiuoja, kad 2021-aisiais mirė dvigubai daugiau apsidraudusiųjų nei metais prieš tai. O tokių mirties atvejų skaičius esą netgi didžiausias per dešimtmetį. Svarstoma, kad to priežastimi galėjo tapti per didelis dėmesys COVID-19 infekcijai ir per menkai skiriami resursai širdies ir kraujagyslių sistemos bei onkologinėms ligoms, nuo kurių ir miršta daugiausia lietuvių.</p>
<blockquote>
<p>Skelbiama, kad pernai draudimo bendrovės fiksavo 837 draudžiamuosius mirties atvejus ir tai sudarė net 22,3 proc. daugiau mirčių nei 2020-aisiais (tada buvo fiksuoti 684 atvejai)[2].</p>
</blockquote>
<p>Perteklinės mirtys kaip reikiant nuskausmino gyvybės draudimo bendroves, mat Lietuvos banko duomenimis, per praėjusius metus iš viso buvo išmokėta 3,45 mln. eurų, kai 2020-aisiais ši suma siekė 2,1 mln. eurų.</p>
<p>LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas atkreipė dėmesį, kad tarp turinčiųjų gyvybės draudimo sutartis nemažą dalį sudaro ilgamečiai klientai, kurie, bėgant metams, susiduria su didesnėmis rizikomis susirgti širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis.</p>
<blockquote>
<p>Anot A. Bakšinsko, tam įtakos galimai turėjo ir pastaruosius dvejus metus didžiausias dėmesys telktas tik į sergančius koronavirusu taip apleidžiant kitas, ne ką mažiau reikšmingas ligas[2].</p>
</blockquote>
<p>LGDĮA apskaičiavo, kad 2021-aisiais vidutinė pasirenkama gyvybės draudimo suma kaupiamojo gyvybės draudimo atveju siekė 9,1 tūkst. eurų, o rizikinio (be kaupimo) gyvybės draudimo atveju siekė 26,5 tūkst. eurų.</p>
<p>Taip pat nustatyta, kad didesnės vertės gyvybės draudimus pernai labiau buvo linkę rinktis vyrai, mat vyrai draudėsi atitinkamai už 10 tūkst. eurų ir 27,5 tūkst. eurų sumas. O štai moterys rinkosi mažesnės vertės draudimus ir savo gyvybę pernai metais vidutiniškai draudė 8,2 tūkst. eurų ir 25 tūkst. eurų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/draudimas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Bendrame ES žemėlapyje Lietuva – pirma nuo galo</h2>
<p>Lietuva taip pat „pirmavo“ visoje ES pagal perteklinį mirtingumą. 2021-ųjų spalio mėn. duomenimis, Lietuva buvo ketvirta visoje ES, o aukštesnes pozicijas užėmė tik Rumunija, Bulgarija ir Latvija. Iš pateiktų duomenų taip pat matyti ir tai, kad perteklinių mirčių kiekis tendencingai augo: rugsėjį jis sudarė 32 proc., rugpjūtį – 12 proc., o liepą – 10 proc.[4]</p>
<p>Teigiama, kad perteklinis mirtingumas gali būti susijęs ir su per menkai pandemijos metu skirtu dėmesiu kitoms ūmioms ligoms ir ribotu gydymo įstaigų darbu. Anot profesoriaus, medicinos mokslų daktaro, virusologo Sauliaus Čaplinsko, šalyje yra ir daug senjorų, turinčių gretutinių ligų.</p>
<blockquote>
<p>„Kai viskas susideda į vieną visumą, tai mes ir turime tokį rezultatą“, – teigė profesorius[4].</p>
</blockquote>
<p>O štai perteklinio mirtingumo neišgelbėjo ir atsiradusios vakcinos nuo COVID-19, nes išanalizavus mirtingumo Lietuvoje duomenis paaiškėjo, kad mažiau nei pusė perteklinių mirčių buvo tiesiogiai susijusios su koronavirusu.</p>
<blockquote>
<p>Priešingai, konstatuota, kad mirtingumas išaugo dėl daugelio pagrindinių mirties priežasčių, nesusijusių su koronavirusu.</p>
</blockquote>
<p>Tokią tendenciją pagrindė ir Higienos instituto paskelbti duomenys, kuriuos peržvelgus paaiškėja, kad mirtingumas Lietuvoje tendencingai augti pradėjo jau 2020-aisiais (būtent tada, kai ir prasidėjo pandemija). Tiesa, su koronavirusu šie išaugę skaičiai nelabai daug turi bendro, mat 2020 m. nuo koronaviruso mirė 2 266 asmenys, o 2021-aisiais – 7 018[6].</p>
<p>Tačiau žvelgiant į mirtingumą dėl kraujotakos ir širdies ligų, Lietuvai tikrai yra ties kur susiimti, mat 2020 m. buvo užregistruoti net 22 940 mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų atvejai ir 12 603 atvejai – dėl širdies ligų. Tuo tarpu 2021 m. mirė atitinkamai 23 037 ir 12 421 asmenys[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/statistika-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kritika sveikatos apsaugos ministrui</h2>
<p>Tačiau nepaisydami augančio mirtingumo, valdantieji ir toliau nesustoja, ir visomis išgalėmis siekia įgyvendinti sveikatos sistemos pertvarką, kuri neabejotinai dar labiau atsilieps ir taip nedžiuginantiems rodikliams. Juk jei pandemijos metu žmogus pas gydytojus negalėjo pakliūti dėl to, kad šie sveikatos diagnostiką atlikinėjo nuotoliniu būdu, tai dabar kai kurie ligoniai pas gydytojus visai nepapuls, nes iš kai kurių miestų paprasčiausiai dings specialistai ir sveikatos priežiūros įstaigos.</p>
<p>Buvęs sveikatos apsaugos ministras, europarlamentaras Juozas Olekas pažėrė kritikos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir visiems valdantiesiems. Anot jo, valdantiesiems derėtų atsisakyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo, mat tai dar labiau kirstų ir taip su iššūkiais sunkiai susitvarkančiai sveikatos apsaugos sistemai.</p>
<blockquote>
<p>„Sudėtinga yra užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir užsiregistravę pacientai vizito pas gydytoją dažnai dar turi laukti ilgiau kaip mėnesį. Smukusi paslaugų apimtis lemia mažesnę pagalbą sergantiesiems, pablogėjusią psichinę sveikatą, daugiau komplikacijų ir daugiau mirčių nuo kitų ligų, o ne tik nuo COVID-19 <…>“, – teigė J. Olekas[7].</p>
</blockquote>
<p>Parlamentaro Vytauto Bako įsitikinimu, perteklinis mirtingumas sietinas su tuo, kad sutrikusios sveikatos priežiūros paslaugos žmonėms tapo tiesiog neprieinamos. O ypatingai dėl to nukentėjo sergantys vėžiu, kraujotakos sistemos bei širdies ligomis[9].</p>
<blockquote>
<p>Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė pasidalino, kad milžiniškose eilėse tenka laukti ne tik nemokamų, bet ir brangių tyrimų. Pavyzdžiui, planinės kompiuterinės tomografijos gali tekti palūkėti ir 70 dienų, o magnetinio rezonanso – net ir iki 144 dienų[9].</p>
</blockquote>
