<h2>Bilietai brangs, tačiau skrydžių bendrovė tikisi, kad žmonės vis tiek rinksis lėktuvus</h2>
<p>Daugelis buvo įpratę, kad į kitą šalį įmanoma nuskristi sukrapščius vos 10 eurų ar kiek daugiau. Tokios kainos atrodė išties patrauklios ir daug žmonių mielai nukeliaudavo į įvairius pasaulio kampelius, sumokėję mažiau nei kainuoja pietūs restorane. Tačiau panašu, kad pigių skrydžių era baigiasi ir teks plačiau atverti pinigines arba rinktis kitus keliavimo būdus.</p>
<p>„Ryanair“ pranešė, jog nebesiūlys skrydžių žemiausiomis kainomis dėl sparčiai didėjančių degalų kainų. Pigių skrydžių bendrovės vadovas Michaelas O'Leary sako, kad 10 eurų kainuojančių bilietų era baigėsi ir teks priprasti prie didesnių kainų. Šios aviakompanijos vidutinė bilieto kaina padidės maždaug nuo 40 eurų praėjusiais metais iki maždaug 50 eurų per ateinančius penkerius metus.</p>
<p>„Ryanair“ vadovas yra įsitikinęs, kad ypač pigių skrydžių, kurie siektų vos 10 eurų ar dar mažiau, nebematysime mažiausiai kelerius metus. Tačiau M. O'Leary mano, jog kylančios kainos nesumažins žmonių noro skraidyti lėktuvais. Jie tiesiog taupys kitose vietose, kad išgalėtų nusipirkti bilietus. „Ryanair“ vadovas sako[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Manome, kad žmonės ir toliau dažnai skraidys. Bet aš manau, kad žmonės taps daug jautresni kainoms.“</p>
</blockquote>
<h2>Pastaruoju metu skrydžių bendrovės išgyveno nekokius laikus</h2>
<p>Nors pastaraisiais dešimtmečiais itin pigo lėktuvų bilietai ir išaugo vykdomų skrydžių skaičius, koronaviruso pandemija smarkiai sujaukė skrydžių bendrovių veiklą. Sunkiausiu laikotarpiu buvo atleista daugybė žmonių, o šiais metais vėl pradėjus intensyvią veiklą, buvo nuolat pranešama apie smarkiai vėluojančius ar net atšauktus skrydžius.</p>
<p>Taip nutiko dėl to, jog oro linijoms ir oro uostams itin trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Net ir žinodami apie vasaros skrydžius, bendrovės žiemą dar neskubėjo priimti ir tinkamai apmokyti naujų specialistų, nes daugelis bijojo dėl koronaviruso keliamos nežinomybės.</p>
<p>Deja, daugelis bendrovių tapo nepajėgios įvykdyti visus siūlytus skrydžius, nors po pandemijos žmonės panoro dar labiau skraidyti. Kaip ir prieš pandemiją, keliautojai trokšta ne tik skristi ilgesnėms kasmetinėms atostogoms, bet ir daryti trumpas savaitgalio išvykas į užsienį.</p>
<p>Pigiausius bilietus siūlydavo tokios oro linijos kaip „Ryanair“, „Easyjet“, „Vueling“, „Wizz Air“. Bet panašu, jog kylant degalų kainoms ir augant kitoms išlaidoms, pigių skrydžių bendrovės nebebus tokios pigios kaip iki šiol.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ryanair_no_longer_sells_cheap_flights.jpg" alt="Lėktuvų tarša" /></p>
<h2>Lėktuvai – tarši transporto priemonė</h2>
<p>Komerciniai skrydžiai sudaro apie 2,4 proc. viso pasaulio CO2 emisijų. Gilėjanti klimato krizė didina spaudimą skrydžių sektoriui, jog šis mažintų savo poveikį klimatui. Žmonės įtikinėjami rinktis geležinkelius ar kitus keliavimo būdus ir skristi tik tada, kai kitos išeities nėra.</p>
<p>Tačiau „Ryanair“ vadovas M. O'Leary tvirtina, kad kelių transportas ir laivyba išskiria daugiau CO2 nei lėktuvai, todėl didžiulis dėmesys kelionių oru taršos mažinimui yra netinkamas kelias, norint padaryti didesnius pokyčius. Jis sako, kad „Ryanair“ investuoja į ekonomiškesnius orlaivius, tačiau iškastinio kuro naudojimas ženkliai sumažės, kai nuo benzininių ir dyzelinių variklių bus pereita prie elektrinių kelių transporto priemonių.</p>
<p>Bet specialistai visgi kartoja, kad lėktuvai daro didelę žalą klimatui ir to negalima ignoruoti. Lėktuvų išmetamų teršalų kiekis 2013–2018 metais padidėjo net 32 proc.[2]. Nors didėjant degalų naudojimo efektyvumui, palaipsniui mažėja išmetamų teršalų kiekis, tenkantis vienam keleiviui, tačiau pačių keleivių kiekis nepaliaujamai auga. Prognozuojama, kad per ateinančius 20 metų, jei niekas nesikeis, keleivių kiekis netgi padvigubės.</p>
<p>O klimatui įtakos turi ne tik iš reaktyvinių variklių išpumpuojamas CO2, bet ir kitos medžiagos. Pavyzdžiui, papildomą šilumą skrydžio aukštyje kelia lėktuvų vamzdžiuose esantis vanduo, taip pat suodžiai, azoto oksidai. Tad tais atvejais, kai tai įmanoma, vietoj lėktuvo rinktis kelionę traukiniu, yra išties gamtai draugiškesnis sprendimas.</p>
