Netanyahu ir Macronas susirėmė dėl Palestinos valstybės pripažinimo
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį pareiškė, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimas pripažinti Palestinos valstybę kursto antisemitizmą. Laiške, išsiųstame sekmadienį ir paskelbtame žiniasklaidoje, B. Netanyahu nurodė, kad pastaraisiais mėnesiais Prancūzijoje išaugęs antisemitinių išpuolių skaičius esą susijęs su E. Macrono pozicija dėl Palestinos.
„Jūsų raginimas pripažinti Palestinos valstybę pila alyvos į šią antisemitinę ugnį“, – rašė jis. Toliau premjeras kritikavo prancūzų sprendimą: „Tai nėra diplomatija, tai — nuolaidžiavimas. Tai yra Hamas teroro apdovanojimas, tai stiprina jų atsisakymą paleisti įkaitus, drąsina tuos, kurie grasina Prancūzijos žydams, ir kursto žydų neapykantą jūsų šalies gatvėse.“
Į šiuos kaltinimus E. Macrono kanceliarija reagavo griežtai — antradienį paskelbtame pareiškime tokie teiginiai pavadinti „klaidingais, šlykščiais ir neliksiančiais be atsako“. Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad E. Macronas atsakys B. Netanyahu raštu ir priminė jo veiksmus kovojant su antisemitizmu, ypač po 2023 m. spalio 7 d. išpuolių.
„Prancūzija saugo ir visada saugos savo žydų tikėjimo piliečius. Šis momentas reikalauja rimtumo ir atsakomybės, o ne painiavos ar manipuliacijos“, – teigiama pareiškime.
E. Macronas liepos 24 d. paskelbė, kad Prancūzija rugsėjo mėnesį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje oficialiai pripažins Palestinos valstybę. Šis sprendimas sulaukė griežtos Izraelio kritikos, kuri tvirtina, jog tai reiškia Hamas apdovanojimą už 2023 m. išpuolį, per kurį žuvo apie 1200 žmonių, o dar maždaug 250 buvo paimti įkaitais. Izraelis, reaguodamas į šiuos įvykius, pradėjo karinę operaciją Gazos Ruože, kuri tęsiasi iki šiol.
Gazos Ruožo sveikatos ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios žuvo daugiau kaip 60 tūkstančių žmonių, nors ministerija neskelbia, kiek iš jų buvo civiliai, o kiek kovotojai. Vis garsiau pasigirsta kaltinimų, įskaitant ir iš Europos Sąjungos politikų bei akademikų, kad Izraelis vykdo karo nusikaltimus arba net genocidą.
B. Netanyahu išsiuntė panašų kaltinimų laišką ir Australijos premjerui
Antradienį paaiškėjo, kad B. Netanyahu rugpjūčio 17 d. išsiuntė analogiško turinio laišką ir Australijos ministrui pirmininkui Anthony Albanese. Laiške B. Netanyahu teigė, kad Australijos sprendimas remti Palestinos valstybės pripažinimą esą kursto antisemitizmą ir „apdovanoja Hamas terorą“.
Laiške E. Macronui B. Netanyahu taip pat gyrė Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą už pastangas kovoti su antisemitizmu JAV. „Prezidentas gina Amerikos žydų pilietines teises, įgyvendina įstatymus, saugo viešąją tvarką ir baudžia už antisemitinius nusikaltimus“, – rašė jis. B. Netanyahu pridūrė: „Raginu jus silpnumą pakeisti veiksmais.“
D. Trumpas per antrąją savo kadenciją sugriežtino politiką universitetuose, motyvuodamas tuo, kad juose plinta antisemitizmas. Vis dėlto kai kurie kritikai teigia, kad tikroji motyvacija gali būti ne antisemitizmo mažinimas, o politinės kontrolės stiprinimas.
Diplomatinė įtampa tarp Izraelio ir Australijos paaštrėjo po to, kai Australijos vyriausybė uždraudė į šalį atvykti kraštutinių dešiniųjų Izraelio koalicijos nariui Simchai Rothmanui. Atsakydamas į tai, Izraelis atšaukė vizas Australijos atstovams, dirbantiems Palestinos teritorijose.
Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’ar nurodė ambasadai Kanberoje „atidžiai tikrinti bet kokią oficialią Australijos vizų paraišką kelionei į Izraelį“. Socialiniame tinkle jis pareiškė: „Kai Australijoje siaučia antisemitizmas, įskaitant smurtinius išpuolius prieš žydus ir jų institucijas, Australijos vyriausybė pasirenka šią ugnį kurstyti.“
Australijos politikai kritikuoja Izraelio retoriką, o opozicija kaltina Netanyahu kuriant diplomatinį konfliktą
Australijos imigracijos ministras Tony Burke pareiškė, kad Netanyahu „pratrūko“, kai Australija prisijungė prie Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Kanados sprendimo pripažinti Palestinos valstybę. „Stiprybė nėra matuojama tuo, kiek žmonių gali susprogdinti ar kiek palikti alkanų“, – sakė jis Australijos transliuotojų korporacijai.
Izraelio opozicijos lyderis Yairas Lapidas kritikavo B. Netanyahu žodžius ir pavadino juos „dovana“ Australijos premjerui. Socialiniame tinkle jis rašė: „Šiandien demokratiniame pasaulyje lyderį labiausiai sustiprina susidūrimas su Netanyahu — politiškai toksiškiausiu lyderiu Vakarų pasaulyje.“
S. Rothmanas buvo pakviestas į Australiją Australijos žydų asociacijos renginiams. Organizacija patvirtino, kad politikas dalyvaus virtualiai. „Žydų bendruomenė nenusilenks Tony Burke’ui ar užsienio reikalų ministrei Penny Wong“, – rašoma jų socialinės medijos įraše.
T. Burke nurodė, kad vizų draudimas taikomas tiems, kurie nori „skleisti neapykantos ir susiskaldymo žinutes“. Praėjusiais metais jis taip pat atsisakė suteikti vizą buvusiai Izraelio teisingumo ministrei Ayelet Shaked, kuri 2022 m. paliko parlamentą.
Rugpjūčio pradžioje A. Albanese pareiškė, kad Australija pripažins Palestinos valstybę. Tuo metu jis sakė, kad Netanyahu neigia karo pasekmes nekaltiems civiliams. „Pagalbos stabdymas ir tai, kad žmonės žūsta ties maisto ir vandens eilėmis, yra visiškai nepriimtina“, – komentavo jis.
Palestinos valstybę šiuo metu pripažįsta 147 iš 193 Jungtinių Tautų narių. Australija prisijungė prie šio sprendimo netrukus po to, kai tą padarė Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kanada.
Atsakydamas į šiuos sprendimus, B. Netanyahu paskelbė griežtą pareiškimą, kuriame apkaltino britų lyderį Keirą Starmerį, E. Macroną ir Kanados premjerą Marką Carney „stojus į žudikų, prievartautojų, kūdikių žudikų ir pagrobėjų pusę“.
Pasak Hamas kontroliuojamos Gazos sveikatos ministerijos, nuo 2023 m. spalio 7 d. Izraelio karinėje kampanijoje žuvo daugiau nei 62 000 žmonių. Izraelis savo puolimą pradėjo reaguodamas į Hamas surengtą išpuolį, per kurį žuvo apie 1200 žmonių, o dar 251 buvo paimtas įkaitais.
