Vandalizmas prieš žydų bendruomenę Paryžiuje aštrina politinę įtampą
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį viešai pasmerkė išpuolius prieš žydų objektus Paryžiuje ir paragino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną „imtis rimtų veiksmų“ kovojant su antisemitizmu. Reakcija pasirodė po to, kai šeštadienio rytą Paryžiaus Marė rajone bei 20-ajame rajone buvo žaliais dažais apipurkštos trys sinagogos, žydų restoranas ir Holokausto memorialas[1].
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau pareiškė „gilų pasibjaurėjimą“, o Paryžiaus merė Anne Hidalgo griežtai pasmerkė „šiuos bauginimus“, pažymėdama, kad „antisemitizmui nėra vietos nei mūsų mieste, nei Respublikoje“. Policija pradėjo oficialų tyrimą, o Paryžiaus savivaldybė pažadėjo pateikti oficialų skundą dėl incidento.
B. Netanyahu šiuos įvykius susiejo su augančia neapykanta žydams Prancūzijoje ir kritikavo E. Macroną už tai, kad šis „vietoj kovos su antisemitizmu spaudžia Izraelį dėl Palestinos valstybės pripažinimo“. Jo komentarai pasirodė Prancūzijai išreiškus galimą pasirengimą dar šiemet pripažinti Palestinos valstybingumą.
Užpuolimai prieš Holokausto atminimą ir sinagogas kelia nerimą visoje Prancūzijoje
Tai ne pirmas kartas per pastaruosius metus, kai Prancūzijos žydų paveldas tampa atakų taikiniu. 2024 m. gegužę buvo raudonais dažais ištepliotas memorialas Paryžiuje, skirtas žmonėms, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais.
Tada pareigūnai nustatė, kad grafičius paliko Bulgarijos piliečiai. 2023 m. spalį dešimtys Dovydo žvaigždžių buvo išpieštos ant pastatų Paryžiuje ir jo apylinkėse. Dėl šios kampanijos buvo sulaikyti Moldovos piliečiai, o jų veiklą, pasak saugumo tarnybų, koordinavo verslininkas, siejamas su Rusijos interesais.
Vidaus reikalų ministerija pastarosiomis savaitėmis sugriežtino saugumo priemones, ypač artėjant žydų šventei Šavuot. Pranešime, kurį gavo AFP, ministras B. Retailleau pabrėžė: „Antisemitiniai išpuoliai sudaro daugiau nei 60 % visų antireliginių nusikaltimų, o žydų bendruomenė yra ypač pažeidžiama.“
Žydų bendruomenės lyderiai Prancūzijoje ir Izraelyje išreiškė susirūpinimą. Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas pareiškė, kad buvo „sukrėstas“ išpuolių, primindamas, kad viena iš sinagogų, tapusių taikiniu, buvo įkurta jo prosenelio rabino Joelo Herzogo. Jis paragino Prancūzijos valdžią „greitai ir ryžtingai“ reaguoti[2].
Geopolitiniai šešėliai: antisemitizmo augimas, o ne tik vandalizmas
Antisemitizmo bangą Prancūzijoje pastaraisiais metais saugumo ekspertai sieja ir su užsienio kišimusi. Prancūzijos žvalgyba jau anksčiau įvardijo Rusijos interesus kaip galimą antisemitinių provokacijų organizatorių, siekiant didinti įtampą šalies viduje.
Analogiškų išpuolių fone Izraelio politikų retorika griežtėja, ypač kai Vakarų valstybės, įskaitant Prancūziją, Didžiąją Britaniją ir Kanadą, vis atviriau kritikuoja Izraelio karinę kampaniją Gazos Ruože.
Izraelio užsienio reikalų ministerija neseniai apkaltino E. Macroną vykdant „kryžiaus žygį prieš žydų valstybę“, kai šis pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turėtų sugriežtinti poziciją Izraelio atžvilgiu, jei šis nesiims veiksmų humanitarinės krizės Gazoje švelninimui.
Pastarieji incidentai yra ne tik apie dažus ant sienų. Jie simbolizuoja vis gilėjantį nesutarimą tarp Prancūzijos ir Izraelio, o kartu išryškina pavojingą antisemitizmo augimo tendenciją vienoje didžiausių žydų bendruomenių pasaulyje.
