B. Clintonas atsiprašo Ukrainos, o V. Putinas dėl invazijos kaltina 2014 m. revoliuciją

B. Clintonas atsiprašo dėl Ukrainos branduolinio nuginklavimo

Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas neseniai prabilo apie tai, kad būtent jis turėtų būti kaltinamas dėl netikėtos ir žiaurios Rusijos invazijos į Ukrainą. Buvusio JAV vadovo teigimu, būtent jis privertė Ukrainą atsisakyti savojo branduolinio ginklo arsenalo, o tai šalį padarė labiau pažeidžiamą išorės jėgoms, tarp kurių pavojingiausia – būtent Rusija.

Pasak B. Clintono, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai nebūtų ryžęsis plataus masto invazijai į Ukrainą, jei tik šalis būtų turėjusi branduolinių ginklų pajėgumų.

„Ir aš jaučiuosi asmeniškai kaltas, nes priverčiau juos sutikti atsisakyti branduolinių ginklų ir nė vienas netikime, kad Rusija būtų atlikusi šį triuką, jei Ukraina vis dar būtų turėjusi savo ginklų“, – sako B. Clintonas, kuris buvo JAV prezidentu Sovietų Sąjungos iširimo metais^[1].

B. Clintonas anuomet pasirašė trišalį susitarimą su tuometiniu Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu ir buvusiu Ukrainos prezidentu Leonidu Kravčiuku. Pagal šį susitarimą, Ukrainos branduoliniai ginklai buvo perduoti Rusijai už pažadą gerbti Ukrainos teritorinį suverenitetą. Paskutiniais B. Clintono kadencijos metais į Rusijos prezidento postą jau buvo atėjęs V. Putinas.

„Gerai žinojau, kad prezidentas Putinas nepritarė susitarimui, kurį sudarė prezidentas Jelcinas: niekada nesikišti į Ukrainos teritorines ribas, nes jis norėjo, kad Ukraina atsisakytų savo branduolinių ginklų“, – sako B. Clintonas.

Buvęs JAV vadovas teigia, kad dešimtmečius skaičiuojantis susitarimas dėl Ukrainos nuginklavimo galiausiai tapo lemtingas ir lėmė tai, kad 2014 m. V. Putinas galiausiai įsiveržė į Krymą, o praėjusiais metais, pradėjo plataus masto karą.

„Kai jam pasidarė patogu, prezidentas Putinas susitarimą sulaužė ir pirmasis užėmė Krymą, ir aš dėl to jaučiuosi siaubingai, nes Ukraina yra labai svarbi šalis“, – teigia B. Clintonas.

Rusijos lyderis dėl karo kaltina JAV ir Vakarų paramą 2014-ųjų revoliucijai

Tuo tarpu Rusijos prezidentas V. Putinas situaciją mato visiškai kitaip. Jis Kremliuje vykusioje ceremonijoje JAV ambasadorei Lynne Tracy, o vėliau, ir jos kolegoms iš Europos, kalbėjo apie tai, kad situaciją Ukrainoje eskalavo pati Amerika, prieš beveik dešimtmetį rėmusi Ukrainos revoliucijos judėjimus ir skatinusi permainas.

„Gerbiama ponia ambasadore, žinau, kad galite su tuo nesutikti, bet negaliu nepasakyti, kad Jungtinių Valstijų naudojimas... tokių priemonių kaip parama vadinamosioms spalvotosioms revoliucijoms, parama 2014 m. perversmui Kijeve, galiausiai lėmė šiandieninę Ukrainos krizę“, – sakė V. Putinas^[2].

Rusijos vadovas taip pat palietė jo šalies bei Vakarų santykių temą ir užsiminė apie „gilią krizę, kilusią dėl skirtingų požiūrių į šiuolaikinės pasaulio tvarkos formavimą“.

Kiek vėliau Rusijos prezidentas susitiko ir su naujaisiais Europos Sąjungos (ES) ambasadoriais ir vėl sukritikavo Vakarus, pabrėždamas, kad būtent JAV ir Europa yra kaltos dėl „dramatiško santykių pablogėjimo“ ir situacijos Ukrainoje.

Pavyzdžiui, susitikęs su naujuoju ES ambasadoriumi Rolandu Galharague'u, V. Putinas kalbėjo apie tai, kad būtent ES pradėjo geopolitinę konfrontaciją su Rusija.

Prieš pavasario kontrpuolimą Rusija didina branduolinius pajėgumus

O kalbėdama apie konfrontaciją su Vakarais, Rusija negali pamiršti ir situacijos Ukrainoje. Šios šalies teritorijoje įsivelta į ilgą ir klampų karą, o Rusijos valdžios atstovų vaizduotėje, panašu, atsitraukti jau nebeįmanoma.

Dėl to vis garsiau kalbant apie tai, kad ukrainiečiai rengiasi pavasario kontrpuolimui, JAV analitinio centro Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai perspėja, kad Rusija numanomus antpuolius atgrasyti sieks ir toliau naudodama savo branduolinę retoriką^[3].

„Kremlius ir toliau bando panaudoti branduolinius grasinimus, siekdamas atgrasyti Vakarų šalis nuo karinės pagalbos teikimo Ukrainai prieš planuojamą Ukrainos kontrpuolimą. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pateisino Rusijos sprendimą dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, kaltindamas NATO suintensyvėjusiais koviniais mokymais ir žvalgybine veikla prie Rusijos ir Baltarusijos sienų, ir apkaltino Vakarus eskaluojant karą Ukrainoje, balandžio 4 d. suteikus papildomą karinę pagalbą Ukrainai“, – išvadas pateikia ISW ekspertai.

Tačiau ne visos kalbos apie branduolinių pajėgumų stiprinimą gali būti tuščios. Pavyzdžiui, kovo pabaigoje Rusijos prezidentas valstybinei televizijai pareiškė, kad iki liepos 1 d. Rusija pastatys branduolinių ginklų saugyklą Baltarusijoje.

Toks žingsnis gali sukelti dar didesnes geopolitines įtampas: juk Baltarusija ribojasi net su keturiomis NATO narėmis – Lietuva, Latvija bei Lenkija, o dabar dar ir Suomija. O tai, kad Rusija šį kartą neblefuoja, galimai įrodo ir Rusijos ambasadoriaus Baltarusijoje Boriso Gryzlovo pareiškimas, jog prie Vakarinės Baltarusijos sienos bus perkelta ne šiaip technika, tačiau atominės bombos.

Dalis tarptautinių santykių bei karybos ekspertų ragina rimtai vertinti šią situaciją, kuri kartais yra įvardijama net kaip „egzistencinė grėsmė NATO“. Tačiau ISW tyrėjai vis dar akcentuoja, kad branduolinio konflikto rizika ir toliau išlieka labai mažai tikėtina.

Europoje veikia nelegalių ginklų į Rusiją gabenimo schema

Tačiau Rusija kliaujasi ne tik gasdinimais dėl savųjų branduolinių pajėgumų. Karą Ukrainoje pradėjusi valstybė mūšio lauke naudoja ir karo lauke tradicinius laikomus ginklus, tačiau jų pramonė, dėl Vakarų pritaikytų sankcijų, Rusijoje sumenko. Dėl to šalis ieško ne tik partnerių, kurie galėtų aprūpinti Maskvą ginkluote, tačiau galimai užsiima ir nelegaliomis schemomis.

Ispanijos policija pranešė, kad sulaikė vieną Rusijos pilietį ir vieną Ukrainos pilietį, kuriems jau yra pareikšti įtarimai dėl gynybinių medžiagų kontrabandos į Rusiją^[4].

Abu asmenys neseniai buvo sulaikyti Ispanijos šiauriniame Baskų regione, tačiau tyrimas jų atžvilgiu prasidėjo dar 2021 m. birželį, gerokai iki Rusijos invazijos į Ukrainą.

Šios sulaikymo operacijos metu, ispanų policija aptiko ištisą neteisėtų operacijų tinklą, kuriuo į Rusiją buvo siunčiama dvigubos paskirties aviacijos įranga. Policijos teigimu, kontrabandos tinklas turėjo padėti Rusijai išvengti ES prekybos sankcijų.

Siekiant išvengti teisėsaugos dėmesio, kontrabandininkai buvo sukūrę sudėtingą tarptautinės muitinės kontrolės išvengimo sistemą, dėl kurios siuntos atrodė skirtos šalims, kurioms netaikomas embargas ir tik vėliau jos atsidurdavo Rusijoje.

V. Putinui dirbę asmenys jį vadina karo nusikaltėliu ir kalba apie augančią jo paranoją

O karui Ukrainoje nuo pat pradžių pakrypus kita linkme nei tikėjosi įtakingi karininkai ir Kremliaus pareigūnai, Rusijos prezidentas tapo itin paranojiškas ir įtarus. Apie tai kalba ir su juo dirbę asmenys.

Buvęs Rusijos prezidento V. Putino elitinės slaptosios saugumo tarnybos karininkas Glebas Karakulovas su šeima pabėgo į Turkiją ir dabar pasakoja, kad po invazijos į Ukrainą tiesiog nebegalėjo likti tėvynėje.

„Mūsų prezidentas tapo karo nusikaltėliu. Laikas baigti šį karą ir nustoti tylėti“, – sako jis.

Būdamas pareigūnu, atsakingu už asmeninį V. Putino saugumą, G. Karakulovas 2009-2022 m. kartu dirbo ir inžinieriumi slaptos Federalinės apsaugos tarnybos, Prezidento ryšių departamento lauko padalinyje ir buvo atsakingas už Rusijos prezidento ir ministro pirmininko saugaus ryšio užtikrinimą^[5].

G. Karakulovas pasakoja, kad Rusijos lyderis, kuris kadaise buvo laikomas charizmatiška asmenybe, pastaraisiais metais tapo vis labiau paranojiškas, o po invazijos į Ukrainą ėmėsi dar didesnių priemonių savo saugumui užtikrinti: atsisako naudotis internetu, neturi mobiliojo telefono ir pirmenybę teikia kelionėms šarvuotu traukiniu, o ne lėktuvu.

Buvusio Rusijos prezidento saugumo pareigūnas turi tiek daug informacijos, kad pasak vieno anonimu likti norėjusio NATO šalies diplomato, „gali kelti labai didelį susidomėjimą“ Kremliui.

„Tai gali būti vertinama kaip labai rimtas smūgis pačiam prezidentui, nes jis labai rūpinasi savo saugumu, o jo saugumas yra pažeistas“, – teigia anonomu likęs Aljanso pareigūnas.