Azerbaidžanas sustabdė bendradarbiavimą po kritikos dėl Karabacho
Azerbaidžanas gegužės 1 dieną sustabdė institucinį bendradarbiavimą su Europos Parlamentu. Toks sprendimas priimtas po to, kai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje kritikuojama Baku politika po konflikto Kalnų Karabache. Apie tai skelbia „Remedia Europe“.
Rezoliucijoje išreikštas susirūpinimas dėl armėnų kilmės sulaikytųjų, perkeltų gyventojų teisių ir kultūros paveldo apsaugos. Azerbaidžanas tokius pareiškimus vertina kaip kišimąsi į šalies vidaus reikalus.
Kalnų Karabachas iki 2023 metų buvo ginčijama teritorija tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Po karinių veiksmų regionas perėjo į Azerbaidžano kontrolę, o iš jo pasitraukė apie 100 tūkst. armėnų.
Energetika išlieka pagrindinis ES ir Azerbaidžano ryšys
Nors santykiai su Europos Parlamentu smarkiai pablogėjo, bendradarbiavimas su Europos Komisija išlieka stabilus. Azerbaidžanas tebėra svarbus partneris Europos Sąjungai, ypač energetikos srityje.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES aktyviai ieško alternatyvų rusiškoms dujoms. Azerbaidžanas tapo vienu iš svarbiausių tiekėjų, todėl strateginiai ryšiai tarp Baku ir Briuselio išlieka stiprūs.
Tai leidžia manyti, kad politinis konfliktas su Europos Parlamentu gali neturėti didelės įtakos bendram ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimui.
Konfliktą sukėlė rezoliucija ir skirtingas požiūris į Karabachą
Sprendimą nutraukti ryšius paskatino balandžio pabaigoje priimta Europos Parlamento rezoliucija. Joje raginta užtikrinti armėnų teisę grįžti į regioną, paleisti sulaikytuosius arba garantuoti jiems sąžiningą teismo procesą.
Taip pat išreikštas susirūpinimas dėl armėnų kultūros ir religinių objektų apsaugos. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie kai kurių objektų naikinimą, nors Azerbaidžanas tokius veiksmus aiškina kaip „okupacijos laikotarpio“ palikimo šalinimą.
Azerbaidžano parlamentas rezoliuciją atmetė ir apkaltino Europos Parlamentą šališkumu bei kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Dėl to nuspręsta sustabdyti bendradarbiavimą visais parlamentiniais kanalais.
Apžvalgininkai ir tarptautinės politikos analitikai vertina, kad Europos Sąjunga vargu ar imsis griežtų veiksmų prieš Azerbaidžaną, nes išlieka stiprūs energetiniai ir geopolitiniai interesai regione.[1]
