Austrija atsisakė leisti JAV karo lėktuvams skristi per savo teritoriją
Austrija patvirtino, kad nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios neleidžia JAV kariniams orlaiviams naudotis savo oro erdve. Šis sprendimas grindžiamas šalies neutralumo politika. Apie tai pranešė Austrijos gynybos ministerijos atstovas.[1]
Pulkininkas Michaelis Baueris patvirtino, kad tokie prašymai buvo pateikti. „Tokie prašymai tikrai buvo, ir jie buvo atmesti nuo pat pradžių“, – sakė jis. Pasak jo, tokia praktika taikoma visais atvejais, kai prašymas susijęs su kariniu konfliktu.
Austrijos įstatymai numato, kad visi užsienio kariniai skrydžiai turi gauti leidimą. Kartu turi būti nurodytas jų tikslas. Tačiau jei skrydžiai susiję su karinėmis operacijomis, jie nėra leidžiami.
Austrija laikosi nuolatinio neutralumo nuo 1955 metų. Tuomet šalis konstituciškai įsipareigojo neprisijungti prie karinių aljansų ir neleisti savo teritorijoje steigti užsienio karinių bazių.
Prie JAV smūgių neprisijungia ir kitos Europos valstybės
Austrija nėra vienintelė valstybė, atsisakiusi leisti naudoti savo oro erdvę. Prancūzija ir Ispanija taip pat neleido JAV kariniams skrydžiams dalyvauti operacijose prieš Iraną. Šveicarija dar kovo viduryje priėmė tokį pat sprendimą, taip pat remdamasi neutralumo principu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo tokius sprendimus. Jis teigė, kad tokie veiksmai silpnina transatlantinį bendradarbiavimą. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad po konflikto Vašingtonas gali „iš naujo įvertinti šių santykių vertę“.
Tuo metu kai kurios šalys ėmėsi ir papildomų ribojimų. Ispanija ne tik uždraudė naudoti savo oro erdvę, bet ir neleidžia naudotis bendromis karinėmis bazėmis. Italija atsisakė leisti JAV lėktuvams leistis Sicilijoje esančioje Sigonella bazėje.
Šie sprendimai rodo, kad Europos šalys nėra vieningos dėl JAV vykdomos karinės kampanijos. Dalis jų siekia laikytis atsargesnės pozicijos ir vengti tiesioginio įsitraukimo.
Austrijoje sprendimas sulaukė politinio palaikymo ir kritikos JAV veiksmams
Austrijos vicekancleris Andi Bableris viešai sukritikavo JAV ir Izraelio smūgius Iranui. Socialiniuose tinkluose jis rašė, kad australai „nenori turėti nieko bendro su Trumpo chaoso politika ir jo karu, kuris atneš dar vieną energetikos krizę“. Savo įraše jis taip pat pridūrė: „Ne karui.“
Šalies viduje sprendimas uždaryti oro erdvę sulaukė palaikymo. Politikai ragina laikytis neutralumo linijos ir nesitraukti nuo šios pozicijos. Pabrėžiama, kad konfliktas gali turėti neigiamų ekonominių pasekmių.
Socialdemokratų atstovas Svenas Hergovichas teigė, kad karas „kenkia Austrijos ekonominiams interesams, visai Europai ir pasaulio taikai“. Jis paragino valdžią išlaikyti dabartinę poziciją.
Austrijos visuomenėje neutralumo principas išlieka stiprus. Dauguma gyventojų pasisako už tai, kad šalis nedalyvautų kariniuose aljansuose. Todėl sprendimas riboti karinius skrydžius atitinka ilgalaikę valstybės politiką.
