Atokioje Naujojo Pietų Velso vietovėje rastas lagaminas iš pradžių sukėlė įtarimų dėl galimos žmogžudystės
Rugpjūčio 9 dieną apie 12.50 val. vietos laiku Naujojo Pietų Velso policija buvo iškviesta į Wolgon Road kelią netoli Oallen Ford Road, maždaug 61 kilometrą į pietus nuo Goulburno. Du pro šalį važiavę žmonės šalikelėje aptiko lagaminą ir jo viduje pamatė tai, ką palaikė žmogaus palaikais.
Atvykę pareigūnai taip pat įtarė, kad lagamine gali būti moters kūnas. Teritorija buvo nedelsiant aptverta kaip potenciali nusikaltimo vieta, o prie tyrimo prisidėjo kriminalistai ir žmogžudysčių tyrėjai. Atsižvelgiant į radinio pobūdį, policija elgėsi taip, tarsi būtų susidūrusi su galimos žmogžudystės auka.
Situaciją dar labiau apsunkino tai, kad lagamine buvęs objektas buvo aprengtas, turėjo plaukus, nosies auskarą ir žymes, primenančias sumušimus bei nubrozdinimus. Naujojo Pietų Velso policijos superintendentė Linda Bradbury vėliau sakė, kad radinys atrodė „labai tikroviškai“ ir iš tiesų galėjo būti palaikytas žmogaus kūnu.
Tik kitą rytą, atlikus išsamesnę ekspertizę teismo medicinos laboratorijoje, paaiškėjo, kad lagamine nėra žmogaus palaikų. Tai buvo itin tikroviška lėlė, žiniasklaidos šaltinių įvardyta kaip sekso lėlė.
Pareigūnai sąmoningai neatidarė ir neardė radinio vietoje, kad nesunaikintų galimų įkalčių
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti neįtikėtina, kad policijai prireikė maždaug 20 valandų atskirti lėlę nuo žmogaus kūno, tačiau kriminalistikos ekspertai pabrėžia, kad delsimas buvo sąmoningas. Pareigūnai nenorėjo ardyti lagamino ir galimų palaikų vietoje, nes bet koks neatsargus prisilietimas būtų galėjęs sunaikinti pirštų atspaudus, biologinius pėdsakus ar kitus įrodymus.
L. Bradbury aiškino, kad kriminalistai paprastai stengiasi kuo mažiau judinti galimus palaikus jų radimo vietoje. Šiuo atveju sprendimui įtakos turėjo ir prastos oro sąlygos – lietus galėjo greitai sugadinti subtilius įkalčius. Todėl visas lagaminas buvo saugiai nugabentas į teismo medicinos laboratoriją.
Naujojo Pietų Velso policija pabrėžė, kad tokiais atvejais nėra nustatyto universalaus laiko, per kurį turi būti patvirtinta, ar nežinomos kilmės palaikai yra žmogaus. Kiekviena nusikaltimo vieta ir kiekvienas radinys vertinami atskirai.
Todėl 20 valandų laikotarpis kriminalistikos požiūriu nelaikomas neįprastai ilgu. Priešingai – ekspertai teigia, kad jeigu lagamine būtų buvęs tikras nužudytas žmogus, skubotas jo atidarymas ir tikrinimas galėjo smarkiai pakenkti būsimam baudžiamajam tyrimui.
Kriminalistikos ekspertė paaiškino, kodėl itin tikrovišką lėlę galima supainioti su žmogaus kūnu
Niukaslo universiteto kriminalistikos ekspertė Xanthe Weston ABC sakė puikiai suprantanti, kaip tokia klaida galėjo įvykti. Pasak jos, šiuolaikinės tikroviškos lėlės gali būti pagamintos naudojant medžiagas ir anatomines detales, kurios iš pirmo žvilgsnio labai primena žmogaus kūną.
Šiuo atveju klaidinantis buvo ne vien pats kūno pavidalas. Apranga, plaukai, nosies auskaras bei odos pažeidimus imituojančios žymės dar labiau sustiprino įspūdį, kad lagamine yra žmogaus palaikai.
X. Weston pabrėžė, kad pareigūnai pasielgė taip, kaip turėjo pasielgti profesionalūs kriminalistai – pirmiausia apsaugojo galimą nusikaltimo vietą, o tik tada leido ekspertams kontroliuojamomis sąlygomis nustatyti radinio pobūdį. Jos vertinimu, iš kriminalistikos perspektyvos visa procedūra vyko taip, kaip ir turėjo vykti.
Panašiai situaciją vertino ir buvęs Naujojo Pietų Velso policijos pareigūnas, dabar kriminologas Vincentas Hurley. Jis pripažino, kad retrospektyviai istorija gali atrodyti komiška, tačiau pabrėžė, jog daug pavojingiau būtų buvę iš karto nuspręsti, kad tai tik lėlė, o vėliau paaiškėjus, jog lagamine buvo žmogaus kūnas, prarasti svarbius įrodymus.
Policija net svarstė galimus ryšius su dingusiais žmonėmis ir pradėjo žmogžudystės tyrimą
Kol dar nebuvo atlikta laboratorinė ekspertizė, byla buvo vertinama rimtai. Policija pradėjo įtariamos žmogžudystės tyrimą, o žiniasklaidoje buvo pranešta, kad pareigūnai tikrino galimus radinio ryšius su dingusiais asmenimis ir ieškojo vaizdo registratorių bei stebėjimo kamerų įrašų.
Tai nulėmė ir pati radinio vieta. Oallenas yra nedidelė kaimiška vietovė, kurioje vaizdo stebėjimo infrastruktūra ribota, todėl tyrėjams būtų buvę sudėtingiau nustatyti, kas ir kada paliko lagaminą šalikelėje.
Policija taip pat atsižvelgė į tai, kad lagaminas galėjo būti sąmoningai išmestas nuošalioje vietoje. Tokia aplinkybė galimos žmogžudystės atveju būtų buvusi reikšminga, todėl kriminalistai vengė daryti skubotas išvadas vien pagal išorinę apžiūrą.
Kai laboratorijoje buvo galutinai patvirtinta, kad radinys nėra žmogaus palaikai, žmogžudystės tyrimas buvo nutrauktas. Naujojo Pietų Velso policija pranešė, kad tyrimas dėl šio incidento baigtas.
Keista istorija tapo pamoka, kodėl kriminalistikoje svarbiau išsaugoti įkalčius nei kuo greičiau pateikti atsakymą
Atvejis greitai sulaukė didelio žiniasklaidos ir socialinių tinklų dėmesio, tačiau policijos procedūras analizavę ekspertai iš esmės stojo pareigūnų pusėn. Jų argumentas paprastas – kriminalistinėje praktikoje potenciali nusikaltimo vieta turi būti vertinama pagal blogiausią galimą scenarijų tol, kol įrodymai jo neatmeta.
Jeigu pareigūnai būtų iš karto ištraukę tariamą kūną iš lagamino, jį vartę ar bandę vietoje nustatyti, iš ko jis pagamintas, tikros žmogžudystės atveju galėjo būti sunaikintos plaukų, skaidulų, kraujo, DNR ar kitų pėdsakų pozicijos. Tokie duomenys vėliau gali padėti nustatyti įvykio eigą ar susieti nusikaltimo vietą su įtariamuoju. Tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl objektas buvo paliktas kiek įmanoma nepaliestas iki ekspertizės.
X. Weston taip pat atkreipė dėmesį, kad kriminalistikoje dažnai svarbu ne vien tai, kas randama, bet ir kur tiksliai daiktai ar kūno dalys buvo išsidėstę. Todėl radinio struktūros išsaugojimas yra svarbesnis už norą kuo greičiau gauti atsakymą.
Šiuo atveju atsargumas baigėsi beveik absurdiška atomazga – vietoje žmogžudystės aukos rastas dirbtinis objektas. Tačiau pareigūnams ir ekspertams tai kartu tapo pavyzdžiu, kad keistai atrodantis tyrimas nebūtinai reiškia netinkamai atliktą darbą.
Po ekspertizės paaiškėjo, kad jokio nusikaltimo nėra, tačiau policijos reakcija buvo pripažinta pagrįsta
Rugpjūčio 10 dieną policija oficialiai paskelbė, kad lagamine rastas objektas nėra žmogaus palaikai. Vėlesniame paaiškinime nurodyta, kad tai buvo tikroviška lėlė su drabužiais, plaukais, nosies auskaru ir žymėmis, primenančiomis nubrozdinimus bei mėlynes.
Po šio patvirtinimo nebeliko pagrindo įtarti žmogžudystę, todėl byla buvo užbaigta. Nors istorija Australijoje sukėlė nemažai juokų, pareigūnai savo veiksmų neatsižadėjo ir pabrėžė, kad potencialios žmogžudystės vietoje privalėjo elgtis maksimaliai atsargiai.
Kriminalistikos specialistų vertinimai šią poziciją sustiprino. Jie pabrėžė, kad pagrindinis tyrėjo uždavinys tokioje situacijoje yra ne kuo greičiau atspėti, kas yra lagamine, o užtikrinti, kad galimi žmogžudystės įrodymai išliktų nepaliesti.
Todėl neįprasta Oalleno istorija baigėsi be nusikaltimo ir be aukos, tačiau su gana aiškia kriminalistikos pamoka: kartais 20 valandų atsargumo yra geresnis sprendimas nei penkios minutės pernelyg didelio pasitikėjimo savo akimis.
Šaltiniai
The Independent. (2026). Why Australian police took 20 hours to confirm ‘body’ in suitcase was actually a sex doll. https://www.independent.co.uk/news/world/australasia/nsw-sex-doll-body-suitcase-experts-b3031623.html
NSW Police Force. (2026). Police confirm item found inside a bag near Goulburn is not human remains. https://www.police.nsw.gov.au/news/news?sq_content_src=%2BdXJsPWh0dHBzJTNBJTJGJTJGZWJpenByZC5wb2xpY2UubnN3Lmdvdi5hdSUyRm1lZGlhJTJGMTI2ODkxLmh0bWwmYWxsPTE%3D
ABC News Australia. (2026). Why police took 20 hours to identify Oallen ‘body’ in suitcase as a sex doll. https://www.abc.net.au/news/2026-08-11/oallen-sex-doll-shows-why-forensic-investigations-take-time/107024748
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis yra įdomus ir informatyvus, pateikiantis netikėtą situaciją, kuri gali sudominti skaitytojus. Jame aiškiai paaiškinama, kodėl policijai prireikė tiek laiko nustatyti radinio pobūdį.
Straipsnis atitinka etikos normas, nes pateikia tikslią informaciją apie įvykį, aiškiai nurodo tyrimo eigą ir ekspertų nuomones, vengia dezinformacijos ir manipuliacijos.
Straipsnis apie Australijos policijos tyrimą nėra aktualus Lietuvos auditorijai, nes jis apima įvykius, kurie įvyko užsienyje ir neturi tiesioginės reikšmės ar poveikio Lietuvai.
Straipsnis labiau orientuotas į sensaciją ir šokiruojančius faktus, nei į konstruktyvią informaciją, kuri būtų naudinga visuomenei. Nors tema gali būti įdomi, ji nesuteikia reikšmingos naudos ar išmokimų skaitytojams.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie incidentą, be nepagrįsto nerimo skatinimo. Jame aiškiai paaiškinama situacija ir ekspertų nuomonės, kas padeda išvengti emocinės manipuliacijos.
