„Nemuno Aušros“ siūlymas: pagrindinis būstas turėtų likti neapmokestinamas
Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo likimas Lietuvos Seime vis dar kabo ant plauko, tačiau nauji pasiūlymai kelia vilčių, kad gyventojai iš dalies galėtų lengviau atsipūsti, nes pagrindinis gyvenamasis būstas išliktų neapmokestintas. „Nemuno Aušros“ frakcija, vadovaujama Seimo narių Aido Gedvilo, Martyno Gedvilo, Remigijaus Žemaitaičio, Daivos Petkevičienės ir Sauliaus Bucevičiaus, užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama apsaugoti gyventojus nuo papildomos mokestinės naštos. Tačiau siūlymas visiškai atsisakyti apmokestinti pagrindinį gyvenamąjį būstą yra tik vienas iš daugelio paskutiniosiomis dienomis pateiktų pasiūlymų. O ar jis bus priimtas, irgi lieka neaišku.
„Nemuno Aušros“ frakcija pateikė projektą, kuriuo siūloma padidinti pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamąją vertę nuo 10 000 eurų iki 40 000 eurų. Šis pokytis, anot projekto rengėjų, padėtų apsaugoti gyventojus, ypač mažesnes pajamas gaunančius, pensininkus ir socialiai pažeidžiamas grupes, nuo per didelės mokestinės naštos.
„Neapmokestinamojo dydžio didinimas yra būtinas siekiant apsaugoti gyventojus nuo per didelės mokestinės naštos. Tai ypač svarbu pagrindinio gyvenamojo būsto atveju, nes būstas – tai žmogaus pagrindinis poreikis, o ne prabanga. Didinant neapmokestinamąją vertę, apsaugomi mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, pensininkai ir socialiai pažeidžiamos grupės, kuriems papildomas mokestis galėtų reikšti realų pavojų išlaikyti savo būstą. Šis žingsnis rodo, kad valstybė atsižvelgia į visuomenės lūkesčius ir realijas, o mokesčių politika nėra nukreipta prieš vidutines pajamas gaunančius žmones.“, – teigiama projekto argumentuose[1].
A. Gedvilas įsitikinęs, kad pirmojo būsto apmokestinimas yra neteisingas nei socialiai, nei ekonomiškai
Seimo narys Aidas Gedvilas, vienas iš projekto iniciatorių, pabrėžia, kad toks apmokestinimas yra neteisingas tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu.
„Nors pats nepalaikau Nekilnojamojo turto mokesčio ir balsavau prieš, tačiau mano pareiga ir darbas – toliau dalyvauti įstatymų leidybos procese ir gilintis į visus teikiamus ir registruojamus teisės aktų projektus“, – sako A. Gedvilas[2].
Jis priduria, kad „Nemuno Aušros“ pasiūlymas ypač aktualus, nes Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuo kitų metų planuoja perskaičiuoti NT mokestines vertes, kurios, tikėtina, gerokai išaugs. Anot A. Gedvilo, jų pasiūlymas yra akivaizdus įrodymas, kad visuomenės protestai ir vieša kritika išties veikia:
„Tai yra gyvas įrodymas, kad tiek protesto akcijos, tiek vieša kritika veikia – visuomenės nepasitenkinimas verčia politikus keisti savo sprendimus ir ieškoti geriausių žmonėms priimtinų sprendimų variantų.“
Kitų Seimo narių ir frakcijų pasiūlymai dėl NT mokesčio – nuo mažinimo iki visiško atsisakymo
„Nemuno Aušros“ pasiūlymas – tik vienas iš daugelio, šiuo metu užregistruotų Seime. Kiti Seimo nariai ir frakcijos taip pat teikia savo idėjas, kaip keisti NT mokesčio tvarką, siekdami rasti balansą tarp noro didinti mokesčius ir gyventojų nepasitenkinimo bei interesų apsaugos. Štai keletas pagrindinių alternatyvų[3]:
- Visiškas pagrindinio būsto neapmokestinimas. Siūloma visiškai atsisakyti NT mokesčio pagrindiniam gyvenamajam būstui, kuriame žmogus yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad pagrindinis būstas yra esminė žmogaus teisė, o jo apmokestinimas gali kelti grėsmę nuosavybės teisei, ypač mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.
- Neapmokestinamosios ribos didinimas iki 60 000 eurų. Kitas projektas siūlo padidinti neapmokestinamąją ribą iki 60 000 eurų. Šis siūlymas siekia užtikrinti, kad didesnės dalies gyventojų būstas liktų neapmokestintas, ypač regionuose, kur NT vertės yra mažesnės. Argumentuojama, kad mažos vertės būsto apmokestinimas neapsimoka dėl didelių administravimo kaštų.
- 50 proc. lengvata pirmajam būstui. Siūloma taikyti 50 proc. mokesčio lengvatą pagrindiniam gyvenamajam būstui, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, taip pat nuomojamam turtui, jei jame gyvena nuomininkai. Lengvata negalėtų viršyti 500 eurų. Pavyzdžiui, už 50 000 eurų vertės būstą tektų mokėti 25 eurus per metus, o už 100 000 eurų – 50 eurų.
- Mokesčio atidėjimas socialiai pažeidžiamoms grupėms. Socialiai remtiniems asmenims, pensinio amžiaus gyventojams ar neįgaliesiems siūloma galimybė atidėti NT mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo momento. Norint pasinaudoti šia lengvata, reikėtų pateikti prašymą savivaldybei. Ši priemonė padėtų sumažinti finansinę naštą tiems, kuriems sunku mokėti mokestį iš karto.
- Diferencijuoti tarifai pagal savivaldybes. Siūloma leisti savivaldybėms nustatyti skirtingus mokesčių tarifus, atsižvelgiant į NT mokestinę vertę, paskirtį ar savininkų socialinę padėtį. Pavyzdžiui, savivaldybės galėtų taikyti mažesnius tarifus gyvenamajam būstui ir didesnius – komerciniam ar apleistam turtui.
- Apleisto turto apmokestinimas. Siūloma įvesti 4 proc. mokestį apleistam ir neprižiūrimam turtui, esą siekiant skatinti efektyvų NT naudojimą. Be to, siūloma juridinių asmenų ir gyventojų komercinės paskirties NT apmokestinti papildomu 0,2 proc. tarifu, kurio lėšos būtų skiriamos Gynybos fondui.
- Mokesčio lengvatos jaunoms šeimoms. Siūloma taikyti lengvatas jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, įsigyjant pirmąjį būstą. Pavyzdžiui, šeimoms su vaikais iki 18 metų būtų taikomas visiškas NT mokesčio atleidimas pirmuosius 5 metus po būsto įsigijimo.
- Mokesčio susiejimas su pajamomis. Siūloma NT mokestį susieti su gyventojų pajamomis, kad mokestis neviršytų tam tikros pajamų dalies (pvz., 2 proc. metinių pajamų). Šis modelis padėtų užtikrinti, kad mokestis būtų proporcingas gyventojų finansinėms galimybėms.
- Regioniniai tarifų skirtumai. Siūloma įvesti skirtingus tarifus regionams, atsižvelgiant į ekonominę situaciją. Pavyzdžiui, regionuose, kur vidutinės pajamos mažesnės, NT mokestis galėtų būti mažesnis nei didmiesčiuose, siekiant sumažinti socialinę nelygybę.
- Mokesčio lengvatos neįgaliesiems. Siūloma visiškai atleisti nuo NT mokesčio neįgaliuosius, kurių būstas yra pritaikytas jų specialiesiems poreikiams, taip sumažinant finansinę naštą šiai grupei.
Tačiau akivaizdu, kad politikai jau yra galutinai apsisprendė dėl vieno dalyko: NT mokestis tikrai bus, nors didžioji dalis Lietuvos gyventojų vargu ar pritaria tokiai idėjai.
Pabrėžtina, jog NT mokesčio reforma tiesiogiai palies daugumą Lietuvos gyventojų. Finansų ministerijos duomenimis, 2024 m. NT mokestį mokėjo 35 000 asmenų, surinkta 14 mln. eurų, o naujuoju mokesčiu tikimasi surinkti apie 54 mln. eurų, kuriuos mokėtų apie 760 000 asmenų. Dalis lėšų būtų skiriama krašto gynybai, o likusi dalis – savivaldybių biudžetams. Tačiau visuomenėje kyla nerimas, kad padidėję mokesčiai taps našta vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, ypač regionuose, kur būsto vertės gali neatitikti realių pajamų.
