Auksinis stafilokokas: kas tai, kaip plinta ir kada reikia gydytojo

Auksinis stafilokokas (lot. Staphylococcus aureus) yra bakterija, kuri gyvena ant odos ir nosies gleivinėje. Pasak JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), maždaug 30 proc. žmonių ją nešioja, o dažniausiai ji nesukelia jokios žalos. Problemų atsiranda tada, kai bakterija patenka į organizmo gilumą: pro žaizdą, kateterį ar į kraują. Žemiau paaiškiname, kas tai yra, kaip plinta, kokias infekcijas sukelia, kuo pavojingas MRSA ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Maždaug 3 iš 10 žmonių nešioja auksinį stafilokoką ir nesuserga

Stafilokokas yra viena dažniausių žmogaus odos ir gleivinių bakterijų. CDC nurodo, kad apie 30 proc. žmonių ją nešioja ant odos arba nosyje. Tokie žmonės vadinami nešiotojais: jie nejaučia simptomų ir nesirgo stafilokokine infekcija. Panašiai apie nešiotojus rašoma ir Lietuvos sveikatos informacijos svetainėje: bakterija gali slypėti nosyje ar ant odos, o ligą sukelia tada, kai nusilpsta imunitetas, pavyzdžiui, dėl kitos ligos, nepakankamos mitybos ar pervargimo.

Tai svarbu suprasti dėl vienos priežasties: bakterijos radimas pasėlyje ar tepinėlyje dar nereiškia, kad sergate. Gydytojai vertina visą vaizdą: simptomus, žaizdas, bendrą būklę ir tai, ar yra rizikos veiksnių. Iš nešiotojo bakterija vis dėlto gali pereiti kitiems žmonėms, todėl higienos taisyklės svarbios visiems, ne tik sergantiems.

Bakterija plinta per rankas ir bendrus daiktus

Stafilokokas plinta kontaktu. Šiaurės Airijos sveikatos informacijos portalas nidirect nurodo, kad bakterijos gali pasklisti per užterštus daiktus: rankšluosčius, paklodes, durų rankenas. Sveikatos priežiūros įstaigose dažniausias kelias yra sąlytis su žmogumi, nešiojančiu MRSA. Sveikatos priežiūros aplinkoje įgytus štamus žmonės gali nešioti mėnesiais net nejausdami jokių simptomų.

CDC pataria nesidalyti daiktais, kurie liečia odą: rankšluosčiais, skustuvais, adatomis. Tai paprasta taisyklė, bet ji realiai mažina riziką.

Kokias infekcijas gali sukelti auksinis stafilokokas

Vadovaujantis CDC, stafilokokas gali sukelti kelių rūšių infekcijas:

• odos infekcijas, kurios gali atrodyti kaip spuogai ar piktžaizdės (furunkulai);
• kraujo infekciją ir sepsį, kai bakterija patenka į kraują;
• pneumoniją, dažniausiai žmonėms, sergantiems plaučių ligomis, taip pat prijungtiems prie dirbtinės plaučių ventiliacijos;
• endokarditą, t. y. širdies vožtuvų infekciją, galinčią baigtis širdies nepakankamumu ar insultu;
• osteomielitą, kaulų infekciją, kuri atsiranda bakterijoms pasiekus kaulą su krauju arba tiesiogiai, pavyzdžiui, per giliąją durtinę žaizdą.

CDC pabrėžia, kad bet kuri stafilokoko infekcija gali būti pavojinga, net jei bakterija nėra atspari antibiotikams. Tai ypač pasakytina apie sveikatos priežiūros įstaigas, kur tokios infekcijos gali būti sunkios ar net mirtinos.

Kam rizika didžiausia

Bendruomenėje didesnė rizika gresia žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, diabetu, vėžiu ar kraujagyslių ligomis), taip pat vartojantiems narkotikus injekcijomis. Sveikatos priežiūros įstaigose rizikos grupei priklauso intensyviosios terapijos pacientai, žmonės po tam tikrų operacijų, turintys į kūną įvestų medicinos prietaisų ir susilpnėjusį imunitetą.

Nidirect priduria, kad ligoninėje pacientai labiausiai pažeidžiami dėl kelių priežasčių: jie artimai kontaktuoja su daugeliu žmonių, dažnai turi įėjimo vartus bakterijai (operacijos žaizdą ar šlapimo kateterį) ir gali sirgti sunkiomis ar sudėtingomis ligomis. Už ligoninės ribų tokia infekcija pasitaiko gerokai rečiau.

Simptomai priklauso nuo to, kur įsikuria infekcija

Odos ir minkštųjų audinių infekcijai būdingi paraudimas, patinimas, jautrumas, skausmas ir pūlių išsiskyrimas, kartais su karščiavimu ar bendru negalavimu. Invazinė infekcija pasireiškia ryškiau: temperatūra 38 °C ar aukštesnė, šaltkrėtis, svaigulys, painiava, raumenų skausmai, skausmas ar patinimas pažeistoje vietoje.

Jei yra karščiavimas su šaltkrėčiu, painiava, greitai plintantis paraudimas ar gilus, skausmingas pūlinys, nelaukite: kraujo infekcija gali greitai pažeisti kitus organus, tarp jų ir širdį, todėl būtina skubi medikų pagalba.

Gydymas: antibiotikai, pūlinio nuleidimas ir nešiotojo valymas

Daugumą stafilokokinių infekcijų gydytojai gali gydyti antibiotikais, nurodo CDC. Nidirect pažymi, kad nedidelei odos infekcijai kartais pakanka nuleisti pūlius, o kitais atvejais antibiotiką parenka gydytojas. Todėl pūlinį ar infekuotą žaizdą verta parodyti gydytojui, o ne gydytis savarankiškai.

Kai bakterijos nešiotojas ruošiamas hospitalizavimui, jam gali būti paskirtas antibakterinis kūno ir plaukų prausiklis bei nosies kremas, kad bakterija būtų pašalinta nuo odos ir iš nosies. Tai nėra gydymas nuo ligos, o infekcijos prevencija; skirti tokias priemones gali tik gydytojas.

MRSA yra atsparus kai kuriems, bet ne visiems antibiotikams

MRSA (meticilinui atsparus Staphylococcus aureus) yra stafilokoko rūšis, atspari kai kuriems įprastiems antibiotikams. CDC išvardija ir kitus tipus: MSSA (jautrus meticilinui), VISA (su tarpiniu jautrumu vankomicinui) ir VRSA (atsparus vankomicinui). Nidirect primena svarbų dalyką: MRSA vis dar gydomas, nes jis atsparus ne visiems antibiotikams. Todėl atsparumas nereiškia, kad vaistų nebelieka, tačiau pasirinkimas siauresnis ir gydymą turi skirti gydytojas pagal tyrimo rezultatus.

Europoje padėtis gerėja. Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenis, 2023 m. MRSA sukeltų kraujo infekcijų dažnis ES ir EEE šalyse buvo 4,64 atvejo 100 000 gyventojų (šalių rodikliai svyravo nuo 0 iki 15,5). Palyginti su 2019 m. baziniais metais, rodiklis sumažėjo 17,6 proc., o tai statistiškai reikšmingas pokytis. ES 2030 m. tikslas yra 4,79 atvejo 100 000 gyventojų, taigi jis jau pasiektas.

Kaip tai prasidėjo: nuo ligoninių infekcijos iki bendruomenės

Antibiotikams atsparus auksinis stafilokokas atsirado apie 1961 m. ir ilgą laiką buvo laikomas išskirtinai ligoninių problema. Vėliau jis išplito iš didelių ligoninių į mažesnes ir ilgalaikės priežiūros įstaigas, o kai kuriose šalyse, tarp jų JAV ir Didžiojoje Britanijoje, cirkuliuoja ir bendruomenėje. Užsikrėtimo atvejų užfiksuota tarp vaikų, sportininkų, kalinių, o Europoje aprašyta ir atvejų, kai bakterija perduota nuo naminių gyvūnų. Šią temą 77.lt pirmą kartą aprašė 2025 m. liepos mėnesį; šiame tekste faktai atnaujinti pagal oficialių institucijų šaltinius.

Antibiotikų atsparumo plitimas siejamas su jų vartojimu, todėl antibiotikus verta vartoti tik gydytojui paskyrus. Atsparumas yra pasaulinė problema: Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad 2021 m. bakterijų atsparumas antibiotikams buvo susijęs su daugiau nei 4,7 mln. mirčių visame pasaulyje.

Kaip sumažinti riziką namuose ir ligoninėje

Nidirect ir CDC rekomendacijos sutampa dėl pagrindinių dalykų:

• dažnai plaukite rankas, ypač po tualeto ir prieš bei po valgio;
• nesidalykite rankšluosčiais, skustuvais ir kitais daiktais, kurie liečia odą;
• laikykitės žaizdų priežiūros nurodymų ir saugokite jas švarias bei uždengtas;
• laikykitės gydytojo patarimų dėl kateterių ir kitų prietaisų priežiūros;
• lankydami ligonį, valykite rankas prieš įeidami į palatą ir išeidami iš jos, taip pat prieš liesdami lankomą žmogų;
• jei gydymo įstaigoje pastebite nešvarų tualetą ar vonią, pranešykite personalui.

Kai kurie pacientai prieš patekdami į ligoninę tikrinami dėl MRSA nešiojimo: paimamas odos tepinėlis. Jei bakterija randama, medikai gali imtis papildomų apsaugos priemonių, kad ji neišplistų kitiems pacientams.

Stiprus imunitetas padeda, tačiau jokia dieta ar papildai infekcijos neišgydys. Jei įtariate odos ar kraujo infekciją, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pasireiškus sunkiems simptomams – skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.