Aukso kaina atspindi nerimą dėl pasaulio ekonomikos ir JAV politikos
Aukso kaina antradienį pasiekė naują istorinį rekordą — 3 508,50 JAV dolerio (apie 3 015 eurų) už unciją. Šis šuolis žymi beveik trečdalį augimo per metus ir atspindi didėjantį nerimą dėl pasaulinės ekonomikos nestabilumo, JAV fiskalinės krypties ir prezidento Donaldo Trumpo veiksmų, keliančių spaudimą Federaliniam rezervų bankui (Fed).
Auksas istoriškai laikomas saugia investicija krizės metu — kai nepasitikima valiutomis ar finansų rinkomis. Šių metų pradžioje jo kainos šoktelėjo po to, kai prezidentas D. Trumpas paskelbė naujus importo muitus, kurie sutrikdė pasaulinę prekybą[1].
Pasak analitikų, investuotojus vilioja ir lūkesčiai, kad Fed sumažins palūkanų normas, dėl ko auksas taptų dar patrauklesnis, nes jo saugumo privalumai persvertų santykinį pelno trūkumą. „Aukso kainų augimą šiemet nulėmė D. Trumpo įtaka geopolitikai ir pasaulinei prekybai“, BBC sakė „BullionVault“ tyrimų vadovas Adrianas Ashas.
D. Trumpo konfliktas su Fed ir centriniai bankai skatina atsigręžimą į auksą
Didėjantis spaudimas JAV centriniam bankui, įskaitant bandymus nušalinti Fed valdytoją Lisą Cook ir viešą kritiką jos vadovui Jerome’ui Powellui, kelia klausimų dėl Fed nepriklausomybės. Tai dar labiau skatina investuotojus ieškoti alternatyvų JAV doleriui, tarp jų ir auksas.
Hargreaves Lansdown analitikas Derren Nathan pabrėžė, kad Trumpo veiksmai „sukėlė atsinaujinusį susidomėjimą saugiomis investicijomis, įskaitant auksą“. Europos centrinio banko prezidentė Christine Lagarde perspėjo, kad Fed nepriklausomybės pažeidimas būtų „labai rimta grėsmė pasaulio ekonomikai“, nes JAV stabilumas yra globalios finansinės sistemos pagrindas[2].
Nepaisant įprastos tendencijos, kai aukštos kainos mažina paklausą Indijoje ir Kinijoje, šįkart abi šalys toliau perka auksą — pereidamos nuo papuošalų prie investicinių produktų, tokių kaip aukso luitai ir monetos.
Pasaulio centriniai bankai didina atsargas: JAV dolerio era slopsta?
Rekordinis aukso kainų šuolis vyksta platesnio brangakmenių suaktyvėjimo kontekste. Nuo Azijos iki Artimųjų Rytų centriniai bankai ketverius metus iš eilės didina aukso atsargas — šiemet jų pirkimai gali viršyti 1 000 tonų. Pasaulio aukso tarybos apklausa rodo, kad 95 % centrinių bankų planuoja didinti aukso rezervus, o beveik trys ketvirtadaliai — mažinti dolerio atsargas.
Kinija, vis dar derėdamasi su JAV dėl palankesnių prekybos sąlygų, devintą mėnesį iš eilės registruoja aukso pirkimus. Tai laikoma dalimi platesnio de-dolarizacijos proceso, kurio metu šalys siekia mažiau priklausyti nuo JAV valiutos.
Aukso kilimas iki 3 500 dolerių už unciją taip pat simboliškai primena Bretton Woodso laikus, kai po Antrojo pasaulinio karo JAV doleris buvo susietas su auksu santykiu 35 doleriai už unciją. Šis susitarimas žlugo 1971 m., kai prezidentas Richardas Nixonas sustabdė dolerio konvertavimą į auksą, pradėdamas laisvai plaukiojančių valiutų epochą.
Dabar, kai dolerio, kaip pasaulinės atsarginės valiutos, statusas vis labiau kvestionuojamas, o centrinių bankų elgsena rodo pasitikėjimo praradimą, aukso sugrįžimas į viršūnę simbolizuoja grėsmingą žinią — tradicinė pinigų sistema atsidūrė kryžkelėje.
