Auga nerimas dėl galimos Rusijos atakos prieš NATO šalis
Rusija tęsia savo karą Ukrainoje ir vis dažniau švaistosi grasinimais Vakarams. Natūralu, kad augant įtampai tarp Rusijos ir NATO, ekspertai nerimauja dėl galimo šių dviejų galybių konflikto. O dalies ekspertų teigimu, šis susidūrimas gali įvykti ne kur kitur, o Baltijos šalyse arba Lenkijoje.
Rytinis NATO aljanso flangas tampa vis svarbesnis NATO saugumo politikai, o Baltijos šalių ir Lenkijos geografinė padėtis, taip pat istorinė praeitis, kelia papildomą nerimą. Prie to prisidėti gali ir Rusijos pajėgų judėjimas Kaliningrado srityje arba rengiamos karinės pratybos.
NATO taip pat stiprina savo gynybinius pajėgumus regione, dislokuoja papildomas pajėgas, vykdo mokymus bei tobulina infrastruktūrą, kad užtikrintų, jog bet koks galimas išpuolis nebūtų sutiktas netikėtai, be atitinkamo pasiruošimo ir atsako.
Tačiau nerimas niekur nesitraukia, o neapibrėžtumas dėl Rusijos tikslų ir tolesnių veiksmų kelia vis didesnę įtampą. Atsižvelgiant į tai, grupė tarptautinių žurnalistų analizavo visus aplink Baltijos šalis ir Lenkiją esančius Rusijos karinius pajėgumus.
Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti, ar Rusijos vykdomas karas Ukrainoje nusilpnino šalį taip, kad NATO puolimo galimybė Maskvoje net nėra svarstoma. O gauti duomenys prieštaringi: Rusijos karinio personalo ir technikos praradimo mastai įspūdingi, tačiau ne mažiau stebina ir šalies pajėgumas sparčiai atsinaujinti savo jėgas.
Didžiausia rizika Lietuvai – Kaliningradas
Tyrimo metu buvo susikoncentruota į skirtingus Rusijos pajėgumus, galinčius smogti tiek Lietuvai, tiek visoms regiono šalims. Bene ryškiausiai buvo išskirtas Kaliningradas, kur yra dislokuoti specialiosios paskirties Rusijos žvalgybos daliniai, taip pat ir 390 Rusijos žvalgybos punktas.
Šis punktas užsiima žvalgų diversantų rengimu. Tokie apmokyti žvalgai tuomet geba skirtingai veikti NATO valstybėse, ypač Lietuvoje ir Lenkijoje[1]. Manoma, kad šie žvalgai diversantai gali būti susiję su jau matytais bandymais surengti diversijų ir sabotažo akcijas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir kitose Vakarų valstybėse.
Tyrimas atskleidė, kad tokius išpuolius dažniausiai vykdo per socialinius tinklus užverbuoti asmenys. Vis dėlto, šių asmenų gebėjimai yra riboti, jie susitelkia į mažesnės reikšmės, lengviau pažeidžiamus taikinius, tad tokio išpuolio tiesioginis poveikis yra gana nedidelis, nors ir yra plačiai aptarinėjamas visuomenėse.
Vis dėlto, pastaruoju metu pastebima ir neraminti galinti tendencija, kai su Rusijos žvalgybos tarnybomis sietini asmenys vis dažniau pereina prie didesnės reikšmės veiksmų: paminklų išniekinimo, padegimų, išpuolių prieš asmenis.
Diversantų dalinys neseniai buvo reorganizuotas
Skelbiama, kad Rusijos karinės žvalgybos – GRU – 561-ojo žvalgybos punkto dalinys prieš keletą metų buvo reorganizuotas į 390-ąjį specialiosios paskirties žvalgybos punktą. Tai esą yra vienas pavojingiausių Kaliningrado srityje esančių Rusijos karinių padalinių NATO pasienyje. Jo bazėje dirba iki 120 kariškių.
Šie kariškiai Ukrainoje vykstančiuose mūšiuose nedalyvauja, nes kaip manoma, yra pernelyg vertingi. Jie ruošiami būtent užduotims prieš NATO Baltijos jūros pakrantėje ir konkrečiai prieš Lietuvos ir Lenkijos strateginius objektus. Taigi, tokie kariai galėtų koncentruotis į Klaipėdos uostą ir jo infrastruktūrą, SGD terminalą ir pan.
Šis Rusijos karinis padalinys neseniai buvo ir atnaujintas bei sustiprintas, buvo pastatytas naujas mokomasis korpusas, atnaujinta sraigtasparnių nusileidimo ir pakilimo aikštelė, yra net vandens telkinys, skirtas povandeninėms treniruotėms.
O šio padalinio kariai iš tiesų yra išskirtiniai: tai turi būti vyrai, kurių ūgis nėra mažesnis nei 172 cm, jie negali turėti klaustrofobijos, turi būti psichologiškai tvirti, stiprūs fiziškai, įvertinama, jeigu asmuo moka bent vieną užsienio kalbą.
Nepaisant praradimų, Rusijos kariai galėtų greitai kirsti Lietuvos sieną
Tyrimo metu atskleista, kad realių karinių veiksmų ar diversijos atveju, Rusijos diversinė grupė pirmiausia susitelktų prie Lietuvos sienų ir per 10–12 parų galėtų kirsti sieną ir nepastebėtiems pereiti valstybės teritoriją, tuomet susitelkti tam tikroje Baltijos jūros pakrantės vietoje ir ten įkurti stebėjimo postą.
Tai įmanoma, net ir įvertinus Rusijos praradimus kare su Ukraina. Nors Rusija prarado didžiulį skaičių karių ir technikos, ekspertų teigimu, jei nėra didelės skubos, Rusijai jos bazių atstatymas truktų apie metus, o jeigu tai būtų prioritetinis klausimas – apie kelis mėnesius.
Manoma, kad reikalingus karius ir techniką į Kaliningradą būtų bandoma gabenti laivais, kadangi geležinkeliu tai nėra įmanoma. Atvežus, techniką dar truktų paruošti, apmokyti žmones. Žinoma, pirmiausia užtruktų ir karinės technikos gamyba. Vis dėlto, pastebima, kad dabartinis Rusijos karinės pramonės atkūrimo tempas yra gerokai didesnis, negu buvo prieš 2022 m., kai šalis pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
O kalbant apie Baltarusiją, akcentuojama, kad ši šalis leidžia Maskvai turėti daugiau pasirinkimų, jei iš tiesų būtų atakuojamos NATO šalys. Šiuo metu prie Gardino, šalia sienos su Lietuva, yra Gožos karinis poligonas. Jį NATO žvalgyba vertina rimtai. Už 40 km nuo Lietuvos sienos yra ir Lydos karinis aerodromas, kuris taip pat yra dar vienas svarbus Baltarusijos ir Rusijos pajėgų karinis objektas.
Apie galimą Rusijos siekį plėsti karą kalbama vis garsiau
Jau ne vieną mėnesį netyla kalbos apie Rusijos pasiryžimą karą Ukrainoje nestabdyti, o tik dar labiau plėsti. Šį mėnesį apie tai prakalbo ir vokiečių žvalgyba.
Per viešą Bundestago parlamentinės kontrolės komiteto svarstymą Federalinės žvalgybos tarnybos BND prezidentas Bruno Kahlas teigė, kad net ir pati Vokietija yra tiesioginėje konfrontacijoje su Rusija ir gali tapti Maskvos agresijos taikiniu. Be to, esą Rusijos kariuomenė NATO šalis gali pulti dar iki 2030 m.
Pasak BND vadovo, Rusijos žvalgybos tarnybos veikia vis aktyviau ir nedvejodamos, todėl galimas padėties paaštrėjimas. Apie išaugusį Rusijos specialiųjų tarnybų aktyvumą Bundestago komiteto posėdžio išvakarėse interviu „Handelsblatt“ kalbėjo ir Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Feser.
