<h2>Žmogaus ir gyvūno interakcija gali atnešti daug nelaimių</h2>
<p>Iš tiesų, galima sakyti, jog dėl daugelio mus ištikusių bėdų yra kaltas pats žmogus. Šylantis klimatas, dėl kurio atsakingi esame tik mes patys ir neatsakinga mūsų veikla, verčia gyvūnus apleisti įprastines savo buveines bei migruoti. Tuo tarpu žmogaus godumas įtakoja ir tai, kad vis daugiau miškų yra iškertama, taip įsibraunant į gyvūnijos pasaulio aplinką ir visiškai ją sujaukiant. Juk spėliojama, kad zoonotinės ligos ateityje taps vis didesniu iššūkiu žmonijai ir mes tikrai jau neapsiribosime COVID-19 pandemija, Ebolos bei ŽIV pavyzdžiais: tokios ligos taps dominuojančios ir turės didžiulę įtaką žmogaus gyvenimui.</p>
<p>Nors COVID-19 gaubia daugybė daugiau ar mažiau realių teorijų ir istorijų, kad ir ką manytume arba kokią nuomonę turėtume apie tikrąsias ligos atsiradimo priežastis, sunku paneigti faktą, kad laukinių vietovių išardymas, pačių įvairiausių gyvų padarų medžioklė bei vartojimas maistui, o kartu, ir aktyvi prekyba jais, stumia žmoniją į gana pavojingą zoną. Kartu sudėjus ir lengvai prieinamas tarptautines keliones, galimybė, kad žmogus užsikrės nuo gyvūno, o vėliau virusą paskleis po visą pasaulį yra gana reali.</p>
<p>Įvairių sričių mokslininkai tikina, kad svarbu atkreipti dėmesį į pačias rizikingiausias žmogaus bei gyvūno sąlyčio veiklos vietas ir užkirsti kelią pavojams ateityje. Ne pelno siekiančios organizacijos „EcoHealth Alliance" prezidentas, zoologas Peteris Daszakas teigia, kad dėmesio reikalauja ne tik dabartinė pasaulį sukausčiusi pandemija, tačiau ir ateities ligos, ypač atsižvelgiant į tai, kad pandemijos dabar įvyksta kas maždaug 10 metų:</p>
<blockquote>
<p>„Yra daugybė nepažintų virusų, tikriausiai daugiau nei 1,6 milijono. Iš jų, nuo 600,000 iki 800,000 galėtų užkrėsti ir žmogų. Dažniausiai tokie virusai randami žinduoliuose, kai kurie, paukščiuose. Kai kuriuos nešioja parazitai, pavyzdžiui erkės. Dauguma jų yra mirtini ir negydomi," – sako zoologas[1].</p>
</blockquote>
<p class="p1">Agresyvus ir perteklinis žmogaus įsitraukimas į natūralius gamtos ciklus negrįžtamai paveikia gyvūnų gyvenimą. Jei seniau galėjome pastebėti akivaizdžią takoskyrą tarp žmogaus gyvenamųjų zonų ir gyvūno gamtos plotų, dabar nieko nebestebina gyvenvietės atogrąžų miškų pakraščiuose. Be kita ko, aktyvus gyvūnų, skirtų maisto ar odos pramonei veisimas, kartu suburia daugybė gyvių, į kurių populiaciją įsisukus virusui, šis gali greitai persiduoti ir žmogui.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/sigmund-txsdtoanbke-unsplash.jpg" alt="Gamta" /></p>
<h2>Audinių fermos kelia didžiulę riziką</h2>
<p>Kembridžo universiteto tyrimas atskleidė, jog kai kurių mėsėdžių gyvūnų imuninė sistema yra sutrikusi, todėl tokie gyviai tampa besimptomiais, ligas sukeliančių patogenų nešiotojais. Nustatyta, kad trys pagrindiniai mėsėdžių genai, kurie yra atsakingi už virškinimą bei žarnyną praranda savo įprastas funkcijas: tokie pokyčiai fiksuojami jau ne vienerius metus. Jei šie genai veiktų, jie gamintų baltymų kompleksus, kurie galėtų kovoti su uždegimais ir virusų patogenais. </p>
<p>Mokslininkai tiki, kad mėsėdžių mitybos įpročiai, kuri yra grįsta proteinu, sukuria antimikrobinę terpę virškinimo trakte. Tačiau kartu pasireiškia ir imuniteto trūkumas, o tai ligoms leidžia veistis ilgą laiką, iki kol pastebimi tampa jau akivaizdūs simptomai. Bet tai ne viskas: genų trūkumas lemia ir tai, jog patogenai patekę į gyvūno organizmą bus linkę mutuoti, o vėliau, galės greičiau nukeliauti ir pas žmogų.</p>
<p>Tai vadinamieji zoonotiniai patogenai, kurie gyvena gyvūno kūne, tačiau gali būti perduodami ir žmogui. Toks pavojus kyla žmonėms, kurie dirba arba gyvena šalia didelės populiacijos mėsėdžių gyvūnų. Šiuo atveju, teoriškai, tai gali būti ir tiesiog šunys ar katės, tačiau mokslininkai tikina, kad nerimauti dėl šunų ir kačių platinamų naujų virusų arba to paties COVID-19, neverta: kol kas nėra įrodymų, jog naminiai gyvūnai nešioja ar perduoda COVID-19. Ypač didelį rūpestį ekspertams kelia audinės, kurių fermose viruso protrūkiai jau buvo fiksuoti[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jo-anne-mcarthur-ttmzlds3wku-unsplash.jpg" alt="Audinės" /></p>
<h2>Žmogus ir gyvūnas turi išmokti gyventi harmoningai<img src="77_CDN_URL/images/sigmund-txsdtoanbke-unsplash.jpg" alt="" /></h2>
<p>Ankstesni COVID-19 protrūkiai audinių fermose, registruoti tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos šalyse, parodė, kad situacija tokiose vietose įkaista žaibiškai, o ją suvaldyti yra itin sudėtinga. Virusas ne tik staigiai persiduoda gyvūnams, tačiau sparčiai plinta ir tarp žmonių. Dalį gamtininkų ir aplinkosaugininkų tokie įvykiai priverčia suvokti, kokia žiauri ir pavojinga yra audinių pramonė. Kai kur, sunaikinus dalį auginamų gyvūnų, tokios fermos iš vis yra uždaromos[3].</p>
<p>Nors spartus žmogaus judėjimas gyvūnų gyvenamųjų vietų link kelia rūpesčių, daugelis specialistų ragina neleisti baimei uždengti akis. Laukiniai gyvūnai yra svarbi faunos ir visos gyvosios gamtos dalis, kuriai reikia mūsų, o mums reikia jos. Žmogus negali imti naikinti pavojų keliančios rūšies: taip greitai sunaikintume viską kas gyva. Žymiai svarbiau tampa kontroliuoti mūsų pačių veiklas ir nekelti kojos ten, kur mums nepriklauso.</p>
