Poste išbuvo vos 45 dienas
Keletą pastarųjų savaičių Jungtinėje Karalystėje vyravusi politinė suirutė ketvirtadienį pasiekė finišo tiesiąją. Dėl pristatyto finansinio plano aršios kritikos susilaukusi premjerė Liz Truss ketvirtadienį neatlaikė ir anksčiau žadėjusi kovoti dėl posto, galiausiai pareiškė, kad visgi atsistatydina.
Vos šešias savaites poste išbuvusi L. Truss į istoriją pateks kaip trumpiausiai premjerės pareigas ėjęs asmuo.
Jos idėjos ir pasirinkta finansų politika sukrėtė finansų rinkas po to, kai ji atšaukė mokesčių mažinimo planus, sukėlusius chaosą rinkose, šaliai ir taip išgyvenant sunkią krizę dėl augančių pragyvenimo išlaidų ir skurdo[1].
Dabar konservatorių partija, turinti didelę daugumą parlamente ir dar dvejus metus neprivalanti skelbti visuotinių rinkimų, naują lyderį pažadėjo išsirinkti iki spalio 28 d.
Tikėtina, kad šiose varžybose buvęs finansų ministras Rišis Sunakas kovos su Penny Mordaunt, tačiau taip pat gali sugrįžti buvęs premjeras Borisas Johnson, kuris liepos mėnesį buvo nušalintas, kai jo ministrai masiškai atsistatydino, siekdami priversti jį pasitraukti iš valdžios.
L. Truss tapo ketvirtąja Jungtinės Karalystės ministre pirmininke per šešerius metus po to, kai rugsėjo mėnesį ją konservatorių partijai vadovauti išrinko maždaug trečdaliu partijos įstatymų leidėjų balsais.
„Nepaprasto chaoso diena“
Aukščiausią tašką įvykiai pasiekė trečiadienį, kurį bulvarinė britų spauda pavadino „nepaprasto chaoso diena“. Trečiadienį iš pareigų pasitraukė vidaus reikalų sekretorė Suella Braverman. Priežastis buvo ta, kad ji panaudojo savo asmeninį elektroninį paštą oficialiam dokumentui išsiųsti, tačiau pasitraukdama ji tiesiogiai sukritikavo ir premjerę L. Truss[2].
Kai kurie žiniasklaidos kanalai skelbė, kad S. Braverman pasitraukė po „pikto ginčo akis į akį“ su L. Truss ir naujuoju iždo kancleriu Jeremy Huntu dėl reikalavimų švelninti poziciją dėl imigracijos klausimo. Vos pusantro mėnesio dirbusi S. Braverman buvo antras šį mėnesį pasitraukęs vyriausybės narys.
„Padariau klaidą, prisiimu atsakomybę, atsistatydinu“, – teigė S. Braverman savo atsistatydinimo laiške ir išreiškė „didelį susirūpinimą“ tuo, kad L. Truss laužo rinkiminių lenktynių metu duotus pažadus. „Apsimesti, kad nepadarėme klaidų, dirbti toliau, tarsi niekas nematytų, kad mes jų padarėme, ir tikėtis, kad viskas stebuklingai susitvarkys, nėra rimta politika“, – rašė S. Braverman.
Anksčiau, kilus triukšmui dėl mokesčių mažinimo, L. Truss atleido iždo kanclerį, savo artimą sąjungininką Kwasi Kwartengą ir pakeitė jį Jeremiu Huntu, kuris iškart atšaukė beveik visus planus dėl mokestinių priemonių, kurie ir sukėlė pirminį skandalą.
Dienoms bėgant, L. Truss ėmė sulaukti vis daugiau kritikos dėl to, kad neatsistatydina pati, nors privertė tai padaryti K. Kwartengą ir prisiimti visą kaltę už rugsėjo 23 dieną pristatytą ir nepalankiai įvertintą biudžetą, kurį parengė kartu.
S. Braverman pranešimas apie atsistatydinimą pasirodė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai L. Truss parlamente ryžtingai stengėsi išsklaidyti abejones dėl savo vadovavimo ir ateities poste. Dalyvaudama pirmojoje ministrės pirmininkės klausimų ir atsakymų sesijoje, L. Truss sulaukė griežtų opozicinių leiboristų lyderio K. Starmerio replikų.
Kol opozicijos parlamento nariai juokėsi ir šūkavo, o jos pačios partijos parlamentarai tylėjo, K. Starmeris paklausė Bendruomenių Rūmų narių: „Kokia nauda iš premjerės, kurios pažadai netrunka net savaitės?“
L. Truss tuomet užsispyrėliškai tvirtino, kad ji neatsistatydins, sakydama: „Aš esu kovotoja, aš nepasiduodu“.
Apklausos dienos iki ketvirtadienio rodė, kad tiek politikės asmeniniai, tiek jos partijos reitingai smarkiai nukrito, o sociologinių tyrimų agentūra „YouGov“ antradienį pareiškė, kad per šešias savaites nuo atėjimo į valdžią ji tapo nepopuliariausia politike šalyje.
Ketvirtadienis, įeisiantis į istoriją
Ketvirtadienio rytą spaudimas L. Truss pasitraukti ir toliau augo. Parlamento narių skaičius, raginančių ją skubiai trauktis, padvigubėjo, o vidurdienį seras Grahamas Brady, įtakingo 1922 m. komiteto pirmininkas, pačios L. Truss prašymu nuvyko į Dauningo gatvę su ja aptarti įvykių.
Po kelių valandų L. Truss kreipėsi į tautą ir pranešė, kad atsistatydina.
Pareiškimas dėl pasitraukimo, konservatorių partijoje automatiškai pradeda naujas varžybas dėl lyderystės ir jau trečiojo šiais metais premjero paieškas.
L. Truss kaip ministrės pirmininkės darbo laikas truko vos 45 dienas, o tai reiškia, kad L. Truss tapo trumpiausiai premjerės pareigas ėjusiu asmeniu modernios Jungtinės Karalystės istorijoje. Antras trumpiausiai premjero pareigas ėjęs žmogus buvo Georgas Canningas, kuris pareigas ėjo 119 dienų, kol 1827 m. mirė.
Tuo tarpu rugsėjo 6 d. Liz Truss pakeitė B. Johnsoną ministro pirmininko poste po to, kai nugalėjo R. Sunaką konservatorių partijos lyderio rinkimuose. Pati L. Truss teigė, kad ji liks poste, kol bus paskelbtas jos įpėdinis. Savo atsistatydinimo kalboje ji kalbėjo:
„Aš pradėjau eiti pareigas didelio ekonominio ir tarptautinio nestabilumo laikotarpiu. Šeimos ir įmonės nerimavo, kaip apmokėti sąskaitas. Neteisėtas Putino karas Ukrainoje kelia grėsmę viso mūsų žemyno saugumui. O mūsų šalį pernelyg ilgai stabdė mažas ekonomikos augimas. Konservatorių partija mane išrinko su mandatu tai pakeisti. Mes įgyvendinome šį mandatą dėl sąskaitų už energiją ir nacionalinio draudimo mažinimo. Taip pat pateikėme mažų mokesčių ir spartaus ekonomikos augimo viziją, kurioje būtų pasinaudota „Brexit“ suteikiamomis laisvėmis. Tačiau pripažįstu, kad, atsižvelgiant į susidariusią padėtį, negaliu įgyvendinti mandato, kuriuo remdamasi mane išrinko konservatorių partija. Todėl kalbėjausi su Jo Didenybe Karaliumi ir pranešiau jam, kad atsistatydinu iš konservatorių partijos vadovo pareigų. Šį rytą susitikau su 1922 m. komiteto pirmininku seru Grahamu Brady. Sutarėme, kad per kitą savaitę bus surengti lyderio rinkimai, kurie turi būti užbaigti. Tai užtikrins, kad ir toliau eisime savo fiskalinių planų įgyvendinimo keliu ir išlaikysime mūsų šalies ekonominį stabilumą bei nacionalinį saugumą. Aš liksiu ministro pirmininko poste, kol bus išrinktas įpėdinis. Ačiū“[3].
Kilusią suirutę sieks numalšinti naujasis kandidatas į premjero postą
Kaip teigia 1922-ųjų komiteto pirmininkas seras G. Brady, partijos lyderystės rezultatų neteks laukti ilgai: maždaug iki kitos savaitės penktadienio. 1922 m. komiteto pirmininkas sako, kad tikisi, jog torių nariai bus įtraukti į lyderystės konkursą, nors pastarąsias dienas buvo spekuliuota, kad konkurso taisyklės gali būti pakeistos, kad nariai jame nedalyvautų.
Kad kandidatai galėtų dalyvauti varžybose ir pakeisti L. Truss, jiems reikėtų ne mažiau kaip 100 konservatorių parlamento narių paramos. Kandidatų paraiškų teikimas baigsis pirmadienį, o po torių parlamento narių balsavimo partijos nariai nugalėtoją nustatys pagreitintame internetiniame balsavime[4].
Tuo tarpu konservatorių pradėta politine suirute nesidžiaugiantys opoziciniai leiboristai kalba apie ankstyvus visuotinius rinkimus.
„Toriai negali reaguoti į savo naujausią gėdą dar kartą tiesiog spragtelėdami pirštais ir be britų tautos sutikimo perstumdydami žmones viršūnėse. Mums reikia visuotinių rinkimų – dabar“, – teigė opozicijos lyderis, seras Keiras Starmeris. Konservatorių partija parodė, kad nebeturi mandato valdyti. Po 12 torių nesėkmės metų Britanijos žmonės nusipelnė daug geresnių dalykų nei šis chaoso sukimasis.“
Vis dėlto, jeigu šalyje bus išvengta pirmalaikių rinkimų, tikėtina, kad dėl premjero posto šį kartą aktyviausiai varžysis keli asmenys, o realiausiu pasirinkimu gali tapti R. Sunakas, jau kovojęs dėl premjero posto su L. Truss ir jai pralaimėjęs. Buvęs Jungtinės Karalystės finansų ministras buvo populiariausias kandidatas tarp konservatorių įstatymų leidėjų Vestminsteryje per anksčiau šiais metais vykusį vadovavimo konkursą, tačiau, patekęs į antrąjį turą prieš L. Truss, jis pralaimėjo balsavime, kuriame dalyvavo apie 170 000 partijos narių, priėmusių galutinį sprendimą.
Kitu galimu pasirinkimu gali tapti P. Mordaunt, buvusi gynybos sekretorė, aistringa išstojimo iš Europos Sąjungos šalininkė, neseniai vykusiame lyderystės konkurse tik per plauką nepatekusi į finalinį dviejų vietų turnyrą. Benas Wallace’as, šalies gynybos sekretorius yra vienas iš nedaugelio ministrų, kurie po pastarojo meto politinių neramumų išėjo sustiprinę savo pasitikėjimą. Jis yra buvęs kariškis, o visuomenėje yra regimas it patikimas politikas, todėl konservatoriai gali pasirinkti ir jo kandidatūrą.
Įdomu, kad kai kurie britų politikai kalba ir apie B. Džonsono sugrįžimą. Buvęs Londono meras ir buvęs premjeras, pradėjęs eiti pareigas tapo tikru „Brexit“ veidu, tačiau jį iš posto išstūmė virtinė skandalų. Vis dėlto, kai kurie artimiausi jo aplinkos žmonės sako, kad šiuo metu jis labiau suinteresuotas užsidirbti pinigų kalbų rate, o ne grįžti į pirmąją politiką.
Pasaulis reaguoja į pokyčius Jungtinėje Karalystėje
Viso pasaulio lyderiai reaguoja į tai, kad L. Truss paskelbė apie savo atsistatydinimą.
„Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė yra stiprios sąjungininkės ir tvirtos draugės, ir šis faktas niekada nepasikeis. Dėkoju Ministrei Pirmininkei Liz Truss už partnerystę sprendžiant įvairius klausimus, įskaitant tai, kad Rusija turi atsakyti už savo karą prieš Ukrainą“, – pranešė JAV prezidentas Joe Bidenas[5].
Artimos Jungtinės Karalystės partnerės Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė:
„Visų pirma norime stabilumo… Asmeniškai man, visada liūdna matyti kolegą išeinantį.“
Airijos ministras pirmininkas Michaelas Martinas ragino kaimyninės šalies politikus susiimti:
„Manau, kad stabilumas yra labai svarbus, ir mes norėtume, kad Jungtinės Karalystės sistema pagal savo galimybes būtų pajėgi kuo greičiau parinkti įpėdinį… šiais laikais, kai Europos žemyne vyksta didelis karas.“
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova rėžė viską ką galvoja:
„Jungtinė Karalystė dar niekada nėra mačiusi tokio gėdingo ministro pirmininko.“
