Atodrėkis gali būti pavojingesnis nei pats snygis, nes būtent tada apkrova stogui tampa didžiausia
Ši žiema Lietuvoje daug kam tapo rimtu išbandymu. Ilgai laikęsi šalčiai, gausus sniegas ir susiformavęs storas sluoksnis ant stogų – tokių sąlygų paskutiniais metais beveik nebuvo. Kol temperatūra išlieka minusinė, daugelis į situaciją žiūri ramiau.
Sausas sniegas atrodo purus ir lengvas, todėl susidaro įspūdis, kad konstrukcija tikrai atlaikys. Tačiau situacija keičiasi vos tik prognozėse pasirodo pliusinė temperatūra. Atšilimo metu sniegas prisigeria vandens ir tampa gerokai sunkesnis.
Jei prie to prisideda lietus, apkrova per trumpą laiką gali padidėti kelis kartus. Dauguma stogų projektuojami taip, kad atlaikytų maždaug 100–150 kg apkrovą vienam kvadratiniam metrui, priklausomai nuo regiono ir stogo nuolydžio.
Tačiau atodrėkio metu sniegas gali sverti 200–300 kg ar net daugiau kvadratiniam metrui. Pagal statybos reikalavimus, Rytų Lietuvoje stogai turi atlaikyti apie 160 kg/m², kituose regionuose – apie 120 kg/m².
KTU Statybos fakulteto dėstytojas Remigijus Lazauskas pažymi, kad esant sluoksniavimuisi – kai sniegą pakeičia lietus ir šaltis – apkrova gali išaugti net kelis kartus.[1] Tai reiškia, kad reali apkrova gali viršyti projektines ribas. Būtent tada atsiranda didžiausia rizika – ne tada, kai sninga, o tada, kai pradeda tirpti.
Kėdainių rajone įgriuvo pastato stogas – konstrukcija neatlaikė susikaupusio sniego
Šią savaitę Kėdainių rajone, Miegėnuose, įgriuvo bešeimininkio pastato stogas. Konstrukcija neatlaikė ant jo susikaupusio sniego svorio. Griūvant pabiro ir dalis plytų.
Stiprus garsas išgąsdino šalia įsikūrusius ugniagesius. Jie pasakojo išgirdę staigų dundesį ir išbėgę į lauką pamatė įgriuvusį stogą. Ant pastato, jų vertinimu, buvo susikaupę apie 30–40 centimetrų sniego.
Stiprus garsas išgąsdino ir netoliese įsikūrusius Miegėnų komandos ugniagesius. „Prieš pietus čia tvarkėmės, užsikūrėm pečių, viską čia prisižiūrim, ir girdim, garsas toks, „būmt!”, toks labai žiaurus. Galvojom, kas čia. Bėgom į lauką, žiūrim – įgriuvęs stogas“, – pasakoja ugniagesys gelbėtojas Eugenijus Jukna.
Patys ugniagesiai bando stogą valyti. Net susikonstravo pastolius ir kitus įrankius iš lentų. Tačiau sniego ant stogų itin daug, o vietomis jis ir virto ledu. Stogų valymo profesionalai skelbia, kad užsakymų ir iki atodrėkio netrūksta, o laukiančių eilės jau pasiekė savaites.
Stogo įgriuvimas nėra dažnas reiškinys, tačiau daliniai pažeidimai gali sukelti problemas
Gyventojai socialiniuose tinkluose vis teiraujasi ko imtis ir ieško patarimų dėl baimės, kad igrius stogas. Visiškas stogo įgriuvimas nėra kasdienybė, tačiau tokie atvejai fiksuojami kone kiekvieną žiemą. Dažniausiai nukenčia ūkiniai pastatai, senesni namai ar konstrukcijos su plokščiais stogais. Vis dėlto pavojus nėra tik „seno namo problema“.
Kur kas dažnesnis scenarijus – ne staigus griuvimas, o konstrukcijų deformacijos. Per didelė apkrova gali sukelti gegnių linkimą, stogo įdubimą, įtrūkimus sienose ar lubose. Kartais pažeidimai išryškėja tik po kelių sezonų, kai mediena ar tvirtinimo elementai jau būna susilpnėję.
Specialistai pataria atkreipti dėmesį į įlinkius, neįprastus traškėjimo garsus ar įtrūkimus – tai gali būti ženklas, kad apkrova per didelė. Taip pat rekomenduojama patikrinti, ar neužšalę latakai ir lietvamzdžiai, nes tirpstant vandeniui apkrova gali kauptis kraštuose.[2]
Ypač jautrūs gali būti namai, kurie statyti be tikslių inžinerinių skaičiavimų, arba rekonstruoti savarankiškai. Tačiau ir naujesni pastatai nėra visiškai apsaugoti, jei susidaro neįprastai didelis sniego sluoksnis.
Žmonės socialiniuose tinkluose jau atvirai kalba apie nerimą. Nerimaujama ne tiek dėl šiandienos, kiek dėl to, kas nutiks, kai prasidės masinis tirpimas. Ypač dėl plokščių ar mažo nuolydžio stogų, kur sniegas savaime nenuslysta.
Nuosavas namas reiškia ne tik laisvę, bet ir atsakomybę už kiekvieną konstrukciją
Skaitytojas Donatas nuosavame name gyvena trečius metus. Iki šiol žiemos buvo švelnios, o sniego apkrovos klausimas net nebuvo kilęs. Tačiau dabar tenka nerimauti dėl galimų nuostolių.
„Butuose tokių rūpesčių neturėjau, o ir rimtos žiemos per tą laiką nematėm. Dabar žiūriu į stogą ir galvoju, ar jis tikrai atlaikys, kai pradės tirpti“, – sako jis.
Šiemet, pamatęs, kad sniego sluoksnis vietomis siekia pusmetrį ar daugiau, jis pirmą kartą rimtai susimąstė apie apkrovą. Ypač po to, kai perskaitė, kad atodrėkio metu svoris gali siekti ar net viršyti 250 kg kvadratiniam metrui.
Dabar jis svarsto, ar kviesti specialistus nuvalyti dalį sniego. Kartu kyla klausimas ir dėl draudimo – ar stogo pažeidimas būtų laikomas draudiminiu įvykiu, ar būtų vertinama, ar savininkas ėmėsi pakankamų prevencinių veiksmų.
Draudimo bendrovės kiekvieną atvejį vertina individualiai. Svarbu, ar sniego apkrova įtraukta į apdraustų rizikų sąrašą ir ar namo savininkas laikėsi bendrų turto priežiūros reikalavimų. Galutinį sprendimą lemia konkrečios sutarties sąlygos.
Artėjantis atšilimas daugeliui šiemet kelia daugiau nerimo nei džiaugsmo. Nes aišku viena – tikroji apkrova stogams prasideda tada, kai sniegas ima tirpti, o žiemos sukelti išbandymai dar gali tik prasidėti.
