Praėjo 80 metų nuo tada, kai JAV numetė atominę bombą Japonijai, bet esame arti naujo branduolinio karo
Pasauliui minint 80 metų nuo pirmosios atominės bombos panaudojimo Hirošimos mieste, ekspertai ir išgyvenusieji įspėja — pasaulis šiandien arčiau branduolinių ginklų panaudojimo nei bet kada per pastaruosius dešimtmečius. Rugpjūčio 6 dieną, per iškilmingą ceremoniją Hirošimos taikos memorialo parke, aukščiausi Japonijos pareigūnai ir mažėjantis išgyvenusiųjų skaičius pagerbė žuvusiųjų atminimą[1].
1945 metų rugpjūčio 6-ąją JAV B-29 bombonešis numetė urano bombą, pavadintą „Little Boy“, kuri akimirksniu nušlavė miestą. Po trijų dienų Nagasakyje sprogo antroji plutonio bomba. Iš karto žuvo daugiau kaip 110 000 žmonių, o per artimiausius metus nuo nudegimų ir radiacijos susirgimų mirė dar šimtai tūkstančių.
Šie sprogimai iki šiol yra vieninteliai branduolinių ginklų panaudojimo atvejai kare. „Ši liepsna dega ne dėl praeities, bet dėl šiandienos grėsmės,“ sakė Japonijos ministras pirmininkas Shigeru Ishiba.
Pasak jo, tarptautinė bendruomenė vis labiau skaldosi dėl branduolinio nusiginklavimo klausimų, o saugumo padėtis pasaulyje — vis labiau nestabili. „Neturime daug laiko. Šiandien esame arčiau branduolinės katastrofos nei bet kada anksčiau“, savo pareiškime nurodė japonų organizacija „Nihon Hidankyo“, vienijanti išgyvenusius hibakušas. Ši organizacija pernai buvo apdovanota Nobelio taikos premija.
Išaugusi įtampa: naujos branduolinės konfrontacijos grėsmė
Pastaroji savaitė priminė, kokia trapi pasaulio tvarka. Rusija ir Jungtinės Valstijos grūmojo viena kitai branduoliniais pareiškimais dėl Maskvos karo prieš Ukrainą. Pastaraisiais mėnesiais JAV smogė Irano branduolinėms bazėms, naudodama galingus konvencinius ginklus, siekdama pristabdyti Teherano branduolinę programą.
Indija ir Pakistanas metų pradžioje buvo priartėję prie konflikto dėl ginčijamo Kašmyro regiono — tai vėl pakurstė baimę dėl branduolinio eskalavimo tarp dviejų turinčių atominių ginklų valstybių. „Stebime augančių branduolinių arsenalų, aštresnės retorikos ir ginklavimosi kontrolės griūties tendenciją“, sakė Hans Kristensen, vyresnysis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ginklų kontrolės programos bendradarbis[2].
Dėl šių priežasčių šių metų pradžioje „Atominiai mokslininkai“ dar labiau priartino simbolinį „Pasaulio pabaigos laikrodį“ prie vidurnakčio — dabar jis rodo 89 sekundes iki pasaulinės katastrofos. „Net vienos sekundės judėjimas rodo kraštutinį pavojų“, teigiama pranešime.
Laikrodis atsižvelgia ir į kitus globalius pavojus klimato kaitą, pandemijas, biologines grėsmes bei destruktyvias technologijas, įskaitant dirbtinio intelekto pritaikymą karo reikmėms. Branduolinė grėsmė vis dėlto išlieka svarbiausia.
„Šalys, turinčios branduolinius ginklus, ne tik jų atsisakyti neketina — jos investuoja šimtus milijardų dolerių į dar galingesnius ginklus, kurie gali sunaikinti civilizaciją“, rašoma „Doomsday Clock“ ataskaitoje.
12 tūkstančių branduolinių galvučių ir vis agresyvesni šalių ginklavimosi planai
Hirošimos bomba turėjo 15 kilotonų sprogstamosios galios — šiandien ji būtų laikoma mažos galios ginklu. Didžiausias JAV branduolinis ginklas siekia 1,2 megatonos — 80 kartų daugiau nei 1945-aisiais. Vienos modernios branduolinės bombos sprogimas virš didelio miesto galėtų pražudyti milijonus žmonių.
Pagal SIPRI duomenis, pasaulyje šiuo metu yra daugiau kaip 12 000 branduolinių galvučių, priklausančių devynioms valstybėms: JAV, Rusijai, Kinijai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei, Indijai, Pakistanui, Šiaurės Korėjai ir Izraeliui. JAV ir Rusija kartu turi apie 90 proc. visų pasaulio ginklų. Visos šios šalys 2024 metais vykdė intensyvius branduolinių arsenalų modernizavimo darbus.
Kinija šiuo metu laikoma sparčiausiai branduolinius pajėgumus didinančia šalimi: per metus, anot SIPRI, ji prideda apie 100 naujų galvučių. Indija, tikėtina, taip pat plečia savo arsenalą, o Jungtinė Karalystė artėja prie sprendimo padidinti savo atsargas.
Tuo metu Šiaurės Korėja aiškiai pareiškė, kad savo branduolinio statuso neatsisakys. Liepą Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong pareiškė: „Bet koks bandymas paneigti Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, kaip branduolinės valstybės, statusą bus kategoriškai atmestas.“
Trečiadienį Hirošimos taikos memorialo parke surengtoje ceremonijoje dalyvavo atstovai iš daugiau kaip 120 šalių ir teritorijų. „Ceremonijos eiga išlieka beveik tokia pati — aštuntą ryto vaikai ir žmonės neša gėles bei vandenį aukoms, 8.15 val. – tylos minutė, o po to Hirošimos meras skaito taikos deklaraciją, kurioje kviečia naikinti branduolinius ginklus pasaulyje“, sakė „Al Jazeera“ žurnalistas Fadi Salameh.
Šiemet ceremonijoje dalyvavo ir Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovas, kuris pabrėžė: „Tarp pasaulio politinių lyderių stiprėja įsitikinimas, kad branduoliniai ginklai yra būtini šalies saugumui.“ Anot jo, tokia padėtis ne tik paneigia skaudžias praeities pamokas, bet ir silpnina taiką palaikančias tarptautines struktūras. „Visiems pasaulio vadovams — apsilankykite Hirošimoje ir patys pamatykite, ką reiškia atominė bomba.“
71 metų Yoshikazu Horie sakė naujienų agentūrai „Reuters“: „Atrodo, kad istorija kartojasi. Siaubingi dalykai vyksta Europoje, Azijoje, net čia, Japonijoje. Tai baisu. Turiu anūkų — noriu taikos, kad jie galėtų gyventi savo gyvenimus.“
Išgyvenusieji, vadinami hibakušomis, ilgą laiką susidūrė su diskriminacija dėl nepagrįstų baimių apie paveldimus ligų padarinius. Šiemet jų skaičius pirmą kartą nukrito žemiau 100 000. Nors Japonija viešai deklaruoja branduolinio nusiginklavimo politiką, ji iki šiol neprisijungė prie Jungtinių Tautų branduolinių ginklų draudimo sutarties.
