NT mokestis – su lankstesne sistema, savivaldybėms leidžiant spręsti pačioms
Finansų ministerija pirmadienį oficialiai įregistravo naują mokesčių reformos variantą, kuriame numatoma svarbių pokyčių gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio srityse. Po ilgų diskusijų atsisakyta anksčiau skelbto didžiausio – 36 proc. – GPM tarifo. Taip pat keičiamas ir NT mokesčio modelis, suteikiant daugiau sprendimų galios savivaldybėms.
Iki šiol Finansų ministerija siūlė nustatyti bendrą visai Lietuvai neapmokestinamąją NT vertės ribą – 40 tūkst. eurų, tačiau šis siūlymas sulaukė didelio visuomenės pasipriešinimo. Dabar nuspręsta pakeisti tvarką ir sprendimą dėl neapmokestinamo dydžio perleisti savivaldybių taryboms.
Naujame projekte siūloma, kad iki šių metų gruodžio kiekviena savivaldybė pati pasirinktų pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamąją ribą – nuo 20 tūkst. iki 80 tūkst. eurų. Jei savivaldybė to nepadarys, nuo 2026 metų sausio 1 d. automatiškai įsigalios 40 tūkst. eurų riba.
Kaip komentavo finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas, šis pokytis atsirado įsiklausius į savivaldybių nuogąstavimus dėl itin skirtingų NT rinkų Lietuvoje[1]:
„Turėjome nemažai susitikimų su įvairiomis asociacijomis, grupėmis, tarp jų ir su Lietuvos savivaldybių asociacija, ir išgirdome, mūsų nuomone, tikrai pagrįstų nuogąstavimų, kad savivaldybės tarpusavyje labai skirtingos: pavyzdžiui, Neringos, Vilniaus, yra kaimiškų vietovių savivaldybės, kur nekilnojamojo turto vertės skiriasi labai dramatiškai. Jų buvo pastaba, jog šiek tiek diskrecijos joms, kad jos atlieptų savo nekilnojamojo turto rinkos specifiką. Turbūt ir buvo tas pagrindinis veiksnys, lėmęs šį pakeitimą.“
Kaip būtų apmokestinamas NT?
Pagal atnaujintą projektą, pagrindinis gyvenamasis būstas, viršijantis savivaldybės nustatytą neapmokestinamąją ribą, būtų apmokestinamas progresyviai:
- Iki 200 tūkst. eurų vertės – 0,1 proc.
- 200–400 tūkst. eurų – 0,2 proc.
- 400–600 tūkst. eurų – 0,5 proc.
- Viršijantis 600 tūkst. eurų – 1 proc.
Komercinis ir kitas papildomas nekilnojamasis turtas (išskyrus pagrindinį būstą) būtų apmokestinamas jau nuo 20 tūkst. eurų ribos, taikant tokius pat procentinius tarifus.
Be to, siūloma išlaikyti lengvatas: pagrindinio gyvenamojo būsto NT mokesčiui taikyti 50 proc. lengvatą, kai būsto vertė neviršija 450 tūkst. eurų. Daugiavaikėms šeimoms (turinčioms tris ir daugiau vaikų) ar šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką, lengvata siektų 75 proc.
Atsisakyta kontroversiško 36 proc. GPM tarifo, tačiau kiti tarifai išliko
Vienas svarbiausių mokesčių reformos pokyčių – sprendimas atsisakyti kritikuoto aukščiausio 36 proc. GPM tarifo didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams[2]. Taigi, iš pokyčių išloš tik didžiausias pajamas gavę asmenys.
Pagal naujai įregistruotą projektą, nuo 2026 metų būtų taikomi trys GPM tarifai:
- 20 proc. – metinėms pajamoms, neviršijančioms 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
- 25 proc. – pajamų daliai tarp 36 ir 60 VDU.
- 32 proc. – pajamoms, viršijančioms 60 VDU.
Taip pat numatoma išlaikyti 15 proc. GPM tarifą pajamoms iš paskirstyto pelno (dividendų), ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, akcijų, įsigytų prieš daugiau nei 10 metų, pardavimo pajamoms ir gyvybės draudimo išmokoms.
Atnaujintame projekte numatoma, kad individualios veiklos pajamos iki 42,5 tūkst. eurų per metus būtų apmokestinamos 20 proc. GPM tarifu. Individualios veiklos pajamas iki 45 tūkst. eurų gyventojai galėtų apmokestinti fiksuotu pajamų mokesčiu. Viršijus 45 tūkst. eurų ribą, pajamos būtų pridedamos prie kitų pajamų ir apmokestinamos jau progresyviniais tarifais (20, 25 ar 32 proc.).
Papildomam draudimui numatyta neapmokestinama riba, bet naikinama šildymo lengvata
Anksčiau buvo svarstoma visiškai panaikinti lengvatą papildomam sveikatos draudimui, tačiau po neigiamų reakcijų nutarta nustatyti fiksuotą neapmokestinamąją ribą – 350 eurų per metus. Sveikatos draudimo įmokos, neviršijančios šios sumos, nebūtų apmokestinamos papildomai.
Projektu taip pat numatomas 10 proc. saugumo įnašas ne gyvybės draudimo sutartims, išskyrus fizinių asmenų transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą. Taip pat numatomas naujas akcizas saldintiems nealkoholiniams gėrimams:
- 7,4 euro už hektolitrą – gėrimams, turintiems iki 8 g cukraus 100 ml;
- 21 euro už hektolitrą – gėrimams, kuriuose cukraus yra 8 g ir daugiau.
Pelno mokestis didės nuo 16 proc. iki 17 proc. Mažosios įmonės (iki 10 darbuotojų ir iki 300 tūkst. eurų pajamų) pirmais dvejais veiklos metais bus atleistos nuo pelno mokesčio, o vėliau mokės sumažintą 7 proc. tarifą.
Lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nuo 9 proc. didinamas iki 12 proc. apgyvendinimo paslaugoms, keleivių vežimo paslaugoms ir kultūros renginių bilietams.
Atnaujintame variante taip pat nurodoma, jog ketinama visiškai atsisakyti šildymo lengvatos.
