Klaidinančios informacijos skleidimas baigėsi atleidimu iš darbo
Šiais laikais gauti naujienas joms vos įvykus, tapo kasdienybe. Tačiau drauge su didžiuliu nuolat augančios informacijos srautu sustiprėjo ir tikimybė, kad greitos naujienos gali būti lygiai taip pat greitai ir paneigtos. Taip nutiko ir su prieš kelias dienas skelbta informacija, jog Rusija neva paleido raketą į Lenkiją.
Melagysčių ar klaidinančios informacijos internete yra apstu, bet daugelis tiki, jog tai būdinga tik mažiems naujienų portalams, socialiniuose tinkluose skleidžiamiems gandams ir panašiems oficialiai nepatvirtintiems šaltiniams.
Deja, realybė yra kiek kitokia, nes vaikydamiesi skambių antraščių ir kuo šviežesnių naujienų, skaitytojus dažnai klaidina ir patys populiariausi naujienų portalai. O kartais tai nutinka ir dėl paprasčiausios žmogiškosios klaidos, kai skelbiami faktai nėra tinkamai patvirtinami.
Vienas „Associated Press“ dirbęs nacionalinio saugumo reporteris šiuo metu oficialiai nebedirba žinomoje JAV naujienų agentūroje. Jis buvo atleistas po to, kai pateikė klaidingą informaciją apie Lenkijoje užfiksuotus sprogimus[1]. Dėl šio žurnalisto pateiktos informacijos visur paplito netikslus perspėjimas ir istorija, leidžianti manyti, kad už incidentą atsakinga Rusija.
Raketos veikiausiai atskriejo iš Ukrainos, tačiau buvo apkaltinta Rusija
Lapkričio 15 dieną Lenkijos kaime, netoli sienos su Ukraina, buvo užfiksuotas neaiškios kilmės sprogimas, kurio metu mirė du žmonės. Vos po kelių valandų „Associated Press“ paskelbė perspėjimą, jog neįvardintas „aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas sako, kad Rusijos raketos atskriejo į NATO narę Lenkiją ir žuvo du žmonės“.
Vėliau paaiškėjo, jog tokia nerimą kelianti žinia buvo visiškai neteisinga. Tiek Lenkijos, tiek Europos Sąjungos atstovai viešai pareiškė, kad iš tiesų Lenkijoje nukrito Ukrainos pajėgų paleista raketa, kuri nukrypo nuo kurso ir netyčia kirto NATO narės sieną.
Tačiau pirminis „Associated Press“ perspėjimas jau buvo spėjęs padaryti didelę žalą, nes jis buvo išsiųstas tūkstančiams naujienų agentūrų visame pasaulyje.
Įvairūs naujienų portalai suskubo rašyti apie siaubingą Rusijos invazijos į Ukrainą eskalaciją.
Mintis, kad Rusija jau neva puola Lenkiją, galėjo paskatinti karinį Vakarų atsaką pagal nustatytas NATO savigynos nuostatas.
Kitą dieną „Associated Press“ jau pakeitė savo istoriją ir rašė, kad Lenkija veikiausiai gavo smūgį nuo Ukrainos, nes ginantis nuo Rusijos atakos, raketos paprasčiausiai nukrypo nuo kurso.
Manoma, kad pirminę melagingą informaciją pateikė žurnalistas Jamesas LaPorta. Tiesa, pats reporteris šios istorijos nekomentavo, o „Associated Press“ atsisakė įvardinti neteisingo įspėjimo šaltinį. Tačiau J. LaPortos atleidimas minimas ne viename straipsnyje.
Nerimą kelianti naujiena pasklido ir po lietuviškus naujienų portalus
Žinia, kad agresyvūs Rusijos veiksmai jau palietė ir Lenkiją, netruko pasklisti po lietuviškas naujienų svetaines. Buvo galima išvysti tokias skambias antraštes kaip „Karas peržengė Ukrainos sienas: skelbiama apie Lenkijoje nukritusias Rusijos raketas“, „Skelbiama apie Lenkijoje nukritusias Rusijos raketas: žuvo du žmonės“, „JAV žvalgyba: Lenkijoje nukrito Rusijos raketos ir pražudė 2 žmones“ ir t. t.
Pasipylė ekspertų komentarai, kaip turėtų reaguoti NATO, nes neva buvo užpulta NATO narė, imta diskutuoti, ar per kelias artimiausias dienas prasidės karinis atsakas.
Tokios antraštės sukėlė didžiulį nerimą tarp gyventojų. Juk jeigu jau puolama Lenkija, vadinasi, Rusijai bus vieni juokai sugalvoti pulti ir Lietuvą. Be to, kai kurie internautai netruko pradėti rašyti, kad tuoj sulauksime Trečiojo pasaulinio karo. Juk užpuolus NATO narę, neabejotinai prasidės kitų šalių atsakas į vis didėjančią Rusijos agresiją.
Deja, panašu, jog įvairūs didžiųjų naujienų portalų sugalvoti faktų tikrintojai, melo detektoriai ir panašūs dalykai yra aktyviai naudojami tik prieš mažesnius naujienų portalus ar atskirus žmones. Tačiau tie patys faktų tikrintojai nėra pasitelkiami, kai reikia išsiaiškinti, ar jų pačių skelbiama itin jautri, didelį nerimą, pyktį ir baimę kelianti informacija yra teisinga.
Be to, net ir tada, kai Lenkija išplatino oficialų pareiškimą, kad raketos veikiausiai atskrido iš Ukrainos, skambias, bet neteisingas antraštes skelbę žurnalistai neatsiprašė už visuomenės klaidinimą.
Baimei bei pykčiui plisti padėjo ir politikai bei kiti žinomi žmonės
Tą vakarą pasklidusią baimę dar labiau didino ne tik klaidinančią informaciją skleidę žurnalistai, bet ir Lietuvos politikai, kurie taip pat suskubo reikšti paramą Lenkijai, reikalauti kuo greitesnių atsakomųjų veiksmų ir kalbėjo, apie nevaldomą Rusijos agresiją.
Tik kai kurie savo pasisakymuose sugebėjo nepamiršti įterpti tokių išsireiškimų kaip „jei informacija bus patvirtinta“, „laukiame oficialios Lenkijos pozicijos“ ir panašiai. Pavyzdžiui, Matas Maldeikis labai drąsiai, dar nepatvirtinus pareiškimų apie raketų paskirtį ir iš kur jos atskrido, savo Feisbuko paskyroje rašė[2]:
„Viena iš Rusijos paleistų raketų nukrito į Lenkijos teritoriją, Przewodow miestelyje. Du žmonės žuvo. Jos tokios kreivos, kad nepataiko į Ukrainos dydžio šalį ar tai perspėjimas, taip pat ir mums, bei karo eskalacija.“
Dabar šis įrašas jau ištrintas iš Seimo nario paskyros, tačiau klaidinančią informaciją neabejotinai matė daugybė žmonių, nes jį citavo net ir vieni populiariausių naujienų portalų Lietuvoje. Nuo jo skubotais pasisakymais, neturint oficialiai patvirtintų faktų, neatsiliko ir buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Tviteryje jis skelbė[3]:
„Lenkijoje nuo Rusijos raketų žuvo du žmonės. Net jei ir netyčia, tai smarkiai keičia situaciją. Daugiau jokių „raudonų linijų“, ginklų tiekimo Ukrainai apribojimų. Būtina kuo greičiau padaryti galą okupacinėms pajėgoms Ukrainos teritorijoje.“
Žinoma, Rusijos agresija Ukrainoje nėra pateisinama ir turėtų būti sustabdyta. Tačiau paradoksalu, jog L. Linkevičius teigė, kad reikia neberiboti ginklų tiekimo Ukrainai, tačiau po to paaiškėjo, jog veikiausiai pati Ukraina paleido Lenkijoje nukritusias raketas.
Tai, kaip po įvairias šalis, įskaitant ir Lietuvą, žaibišku greičiu pasklido ir buvo toliau platinama neteisinga informacija, parodo, kaip atsargiai reikėtų žvelgti į viską, kas pateikiama viešojoje erdvėje.
Net jei naujienas skelbia žinomi žmonės ar populiarūs naujienų portalai, tai dar nereiškia, kad skleidžiama informacija yra neginčijama ir visada tiksli.
Pamačius nerimą keliančią ar itin sensacingą naujieną reikėtų įvertinti ją šaltu protu, paieškoti papildomų šaltinių ir oficialios konkrečios šalies pareigūnų pozicijos. Tačiau daugeliu atveju, deja, yra aklai tikima skambiomis antraštėmis ir jas skleidžiančiais populiariais šaltiniais.
