Su neteisėtai sieną kirtusiais migrantais valstybė pasielgė nehumaniškai?
Lietuvos Seimo kontrolieriai paskelbė 2024 metų žmogaus teisių padėties stebėsenos ataskaitą, kurioje itin kritiškai vertinamas valstybės elgesys su nereguliariai sieną bandžiusiais kirsti migrantais. Ataskaitos duomenys rodo, kad griežta „apgręžimų“ politika ne tik neleidžia migrantams patekti į Lietuvą, bet ir kelia rimtų abejonių dėl humaniško elgesio bei tarptautinių įsipareigojimų laikymosi. Kritikos gavo ir šiuo metu vykdoma LGBTQ+ asmenų politika.
Per metus prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos įvykdyti 1002 apgręžimai – tai reiškia, kad tiek kartų migrantai buvo sulaikyti ir nukreipti atgal, net nesuteikiant galimybės kreiptis dėl prieglobsčio. Dalis jų net nebuvo peržengę Lietuvos sienos – pakako to, kad jie buvo pastebėti artėjant per Baltarusijos teritoriją –nurodoma ataskaitoje[1].
Seimo kontrolieriai pastebi, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) išsamius duomenis pateikė tik apie 410 asmenų, o apie likusių likimą – tyla. Tokia praktika, anot ataskaitos autorių, gali reikšti ne tik skaidrumo stoką, bet ir sisteminius žmogaus teisių pažeidimus.
Tarp apgręžtų asmenų – ne tik ekonominiai migrantai iš Irano, Afganistano, Kubos ar Somalio, bet ir žmonės iš šalių, kur vyksta konfliktai: Sirijos, Palestinos, Eritrėjos, Malio. Vis dėlto Lietuva leido pateikti prieglobsčio prašymus tik 43 asmenims, iš kurių dauguma buvo Baltarusijos piliečiai. VSAT negalėjo paaiškinti, kodėl šiems žmonėms padaryta išimtis, o kiti buvo atmesti be galimybės siekti tarptautinės apsaugos.
Neįleisdama prieglobsčio prašytojų Lietuva esą elgiasi nehumaniškai. Julie Ricard/Unsplash nuotrauka
Lietuva gavo kritikos dėl per mažai suteiktos humanitarinės pagalbos
Dar viena opi problema – humanitarinė pagalba. Kaip nurodoma ataskaitoje, 2024 m. pasienyje išdalinta tik 115 humanitarinės pagalbos rinkinių, nors apgręžtų asmenų skaičius, net pagal oficialiai pateiktus duomenis, yra beveik keturis kartus didesnis.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos vis dažniau gauna pagalbos prašymų dėl pasienyje dingusių asmenų. Tačiau šių žmonių paieška dažnai neįmanoma – institucijos nesuteikia informacijos ir atsisako bendradarbiauti. Nors Seimo kontrolieriai rekomendavo VSAT sisteminti informaciją apie apgręžtus asmenis, tarnyba esą atsisakė tai daryti, nesutinkant net su bazinių duomenų rinkimu.
Ataskaitos išvadose raginama Vyriausybę ne tik peržiūrėti ekstremaliosios situacijos statusą, kuris galioja nuo 2021 metų, bet ir įgyvendinti teisės aktų nuostatas, kurios užtikrintų, kad nuo karo bėgantys asmenys nebūtų aklai siunčiami atgal. Viena iš svarbiausių rekomendacijų – patvirtinti ginkluotų konfliktų sąrašą, kuris padėtų atskirti tuos, kuriems būtina apsauga, nuo tų, kurie keliauja dėl kitų priežasčių.
Lietuva skiria per mažai apsaugos LGBTIQ+ bendruomenei
2024 metų žmogaus teisių padėties Lietuvoje ataskaitoje ypač išskiriama LGBTIQ+ bendruomenės padėtis kaip svarbi žmogaus teisių sritis, kurioje pastebimi tiek tam tikri pokyčiai, tiek iššūkiai. Ataskaita atskleidžia, kad nors visuomenėje kyla daugiau diskusijų apie lytinę įvairovę ir lygybę, teisinė bazė ir apsaugos mechanizmai šiai bendruomenei vis dar yra nepakankami.
Pabrėžiama, kad Lietuvoje nėra įteisinta vienalytė partnerystė, todėl tos pačios lyties poros negali gauti šeimai įprastų teisių ir garantijų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į sudėtingą translyčių asmenų teisinio lyties pripažinimo situaciją, kuri iki šiol nėra aiškiai reglamentuota įstatymais, o tai sukelia teisinio nesaugumo ir diskriminacijos rizikas.
Be to, ataskaitoje aptariama didėjanti neapykantos nusikaltimų ir diskriminacijos problema, nukreipta prieš LGBTIQ+ asmenis, ypač internete bei viešojoje erdvėje. Nors tokie atvejai yra fiksuojami, jie dažnai lieka neištirti arba nepakankamai įvertinti teisėsaugos institucijų. Ši situacija, pasak Seimo kontrolierių, tik stiprina bendruomenės atskirtį ir mažina pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Ataskaitoje rekomenduojama stiprinti teisėsaugos pajėgumus kovoti su neapykantos nusikaltimais, įtvirtinti teisines priemones, kurios užtikrintų partnerystės teises ir translyčių asmenų lyties pripažinimą, bei skatinti visuomenės švietimą, siekiant mažinti homofobiją ir transfobiją. Tai yra būtina, kad LGBTIQ+ asmenys galėtų gyventi oriai, saugiai ir lygiateisiškai.
Tačiau migrantų elgesys su pareigūnais – humaniškas?
Tuo tarpu kiek kitą medalio pusę parodo Lazdijų rajone liepos pradžioje įvykęs incidentas, kai neteisėtų migrantų grupė bandė perlipti daugiau nei keturių metrų aukščio fizinį barjerą prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, naudodamiesi kopėčiomis[2].
Pasieniečiai pastebėjo šį bandymą ir atvyko į vietą, todėl migrantai, išsigandę, spruko atgal į Baltarusiją, palikdami kopėčias. Tačiau neilgai trukus jie pradėjo mesti akmenis į Lietuvos pusėje budinčius pareigūnus, vienas iš jų apgadino pasieniečių visureigį. Laimei, pareigūnai nenukentėjo, o migrantai pasitraukė į Baltarusijos gilumą.
Šiemet Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią beveik 1 000 neteisėtų migrantų bandymų patekti į šalį neleistinose vietose, o nuo 2021 metų migracijos krizės pradžios nelegaliai patekti į Lietuvą nepavyko beveik 24 tūkstančiams asmenų.
