Susipažinkite su „AstraZeneca“ – stambia farmacijos ir biotechnologijų įmone, sukūrusia COVID-19 vakciną
„AstraZeneca“[1] – tai jau 21 metus sėkmingai dirbanti tarptautinė farmacijos bendrovė. Nors jos centrinė būstinė stovi Anglijoje, tačiau ji laikoma ne tik britų, bet ir švedų, kadangi buvo įkurta susijungus dviems skirtingoms kompanijoms – švedų „Astra AB“ ir britų „Zeneca Group“. „AstraZeneca“ vykdomasis ir generalinis direktorius yra ne ką mažiau nei pati kampanija žinomas Pascal Soriot.
Pati farmacijos bendrovė prisistato[2] kaip „pasaulinis, mokslu besivadovaujantis biofarmacijos verslas, o kompanijos naujausius vaistus naudoja milijonai pacientų visame pasaulyje“. Ji kuria vaistinius preparatus pagrindinėms pasaulio ligoms, įskaitant tokias sritis kaip onkologija, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto, infekcijų, kvėpavimo takų ir uždegimų problemos.
O pastaruoju metu „AstraZeneca“ dar labiau nuskambėjo per visą pasaulį dėl išrastos COVID-19 vakcinos. Būtent su ja pirmąja, dar praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje, buvo sudaryta sutartis[3] dėl koronaviruso vakcinos įsigijimo. Pagal ją, Lietuvai turėtų atitekti kiek daugiau nei 1,8 milijono vakcinos dozių, o skiepijimas šia vakcina vyksta jau kelis mėnesius.
Tiesa, nors kompanija veikia ne vienerius metus ir yra žinoma bene visame pasaulyje, tačiau ji ne sykį susilaukė ir ekspertų bei teismų dėmesio, kadangi buvo kaltinama įvairia nelegalia veikla:
Ji įvairiais būdais galimai papirkinėjo gydytojus, buvo kaltinama straipsnių klastojimu, neteisėtu vaistinių preparatų kainų kėlimu, neetišku darbuotojų atleidimu ir pan. Už savo elgesį kompanijai teko sumokėti milijonines baudas, o teismų šleifas apima ne vienerius metus.
Be to, pastaruoju metu neramumų kyla ir dėl COVID-19 vakcinos. Baiminantis galimo kraujo krešulių pavojaus, daug valstybių laikinai sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Net ir po atsakingų institucijų išaiškinimo, kad skiepyti visgi galima, dokumentuose rašoma, kad nauda yra didesnė už riziką ir specialistai negali pilnai atmesti ryšio tarp vakcinos ir kraujo krešulių susidarymo. Tačiau prieš pradedant gilintis į šiuos faktus, verta pradėti nuo pradžių – pačios kompanijos atsiradimo ir pirmųjų jos žingsnių.
Dviejų kompanijų susijungimas, išsirutuliojęs iki daugiau nei 50 000 darbuotojų turintį verslą
Nors pati „AstraZeneca“ gyvuoja 21 metus, tačiau jos pirmtakės mena kur kas senesnius laikus. Švedijoje įkurta „Astra AB“ pradėjo savo veiklą dar 1913 metais, o „Zeneca Group“ buvo suformuota 1993 metais. „Astra AB“ iš pradžių nenešė jokio pelno, o didyjį proveržį patyrė tik po 35 metų, kai išrado lidokainą. Šis vietinis anestetikas tapo itin svarbiu medicinoje ir todėl padėjo įmonei išsikovoti tarptautinę sėkmę. Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje „Astra AB“ sukūrė ir patentavo dar kelis naujus vaistus, kadangi daugiausiai dėmesio skyrė farmacijos sričiai.
Tad prieš susijungimą „Astra AB“ jau buvo gan rimtą patirtį įgijusi įmonė, o tuo tarpu „Zeneca Group“ – dar jauna, vos 6 metus iki susijungimo su „Astra AB“ gyvavusi bendrovė. Tiesa, prieš tai „Zeneca Group“ priklausė 1920 metais Londone įkurtai „Imperial Chemical Industries“, bet 1993 metais ši kompanija suskilo į kelias mažesnes.
„AstraZeneca“ gimimas buvo suplanuotas pačiu laiku, nes kaip tik tuo metu baiginėjosi „Zeneca Group“ geriausiai parduodamų vaistinių preparatų patentų galiojimo laikas. O tuo metu, kai „Zeneca Group“ įsigijo „Astra AB“, nauja įmonė buvo ketvirta pagal dydį farmacijos kompanija pasaulyje.
Nors „AstraZeneca“ pagrindinė būstinė įsikūrusi Anglijoje, tačiau per 21 gyvavimo metus kompanija išaugo į didžiulę tarptautinę farmacijos produktų gamintoją, kurioje dirba daugiau nei 50 000 žmonių visame pasaulyje. Ji kasmet uždirba milijardus JAV dolerių ir aktyviai gamina bei kuria vaistinius preparatus. Pagrindinė įmonės sritis – antro tipo cukrinis diabetas, tačiau ji kuria ar jau yra sukūrusi ir kitokių vaistų. Vieni iš bene geriausiai žinomų „AstraZeneca“ vaistų yra „Prilosec“ ir „Nexium“, kurie gydo rūgšties refliuksą, „Crestor“, padedantis mažinti cholesterolio kiekį, vėžio gydymui skirti „Iressa“ ir „Zoladex“, antipsichotikas „Seroquel“ bei „Farxiga“ ir „Onglyza“, reikalingi cukraus kiekio kraujyje mažinimui žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu.
Tarp „AstraZeneca“ išradimų – visiems puikiai žinomi vaistai
„AstraZeneca“ savo mokslinius tyrimus ir plėtrą sutelkusi į tris strateginius centrus, kurie įsikūrę Kebridže (Anglijoje), Geterborge (Švedijoje) ir Merilende (JAV). Dirbdama jau daugiau nei 20 metų, farmacijos ir biotechnologijų kompanija spėjo sukurti ne vieną vaistą, kurie žinomi bene visame pasaulyje.
Kadangi įmonė intensyviai dirba vėžio gydymo klausimais, dar 2002 metais Japonijoje pradėjo tiekti vaistą „Iressa“ (gefitinibą). Jis vartojamas siekiant kovoti su tam tikromis krūties, plaučių ir kitokio vėžio atmainomis. Dar po trejų metų „AstraZeneca“ sudarė bendradarbiavimo sutartį su „Astex“ dėl kovos su vėžiu tikslų bei paskelbė tapusi Deimantine Pensilvanijos biomedicinos organizacijos nare. Ji taip pat po kelių metų įsigijo „Arrow Therapeutics“ – kompaniją, orientuotą į antivirusinių terapijų atradimą ir plėtrą – ir „MedImmune“, iš kurios gavo gripo vakcinas bei priešvirusinį gydymą kūdikiams.
Pažymėtina, jog kompanijai pavyko sėkmingai gauti pagreitintą FDA patvirtinimą vaistui „Lynparza“ (olaparibui). Jis skirtas gydyti moteris, sergančias išplitusiu kiaušidžių vėžiu ir turinčias BRCA genetinę mutaciją. Šio vaisto patvirtinimas buvo paskubintas labiausiai dėl to, jog išaiškėjo, kad jis padeda sumažinti pacienčių navikus 7,9 mėn. Taip pat, bendradarbiaudama su kitais gamintojais, kompanija dirbo prie įvairių kitų vaistų, įskaitant „Movantik“.
Po dar ne vieno įvairių kompanijų nusipirkimo arba bendradarbiavimo sutarčių pasirašymo, „AstraZeneca“ veikla išsiplėtė įvairiomis kryptimis ir dabar bendrovė gilinasi į onkologinių, virškinamojo trakto, infekcijų, kvėpavimo takų bei uždegimų ir širdies bei kraujagyslių ligas ar su tuo susijusias problemas. Naujausias jos produktas – COVID-19 vakcina.
Per 20 metų – ne vieni kaltinimai ir teismų maratonai
„AstraZeneca“ kompanija už savo neskaidrią veiklą jau yra sumokėjusi didelę, net 520 milijonų JAV dolerių baudą.[5] Pagal taikos sutarties duomenis, „AstraZeneca“ neteisėtą antipsichozinio „Seroquel“ vaisto rinkodarą nukreipė į gydytojus, kurie paprastai išvis negydo šizofrenijos ar bipolinio sutrikimo. Pvz., šis vaistinis preparatas buvo aktyviai siūlomas gydytojams, gydantiems pagyvenusius žmones, taip pat pirminės sveikatos priežiūros specialistus, vaikų ir paauglių gydytojus, ilgalaikių pacientų gydytojus tokiose įstaigose kaip kalėjimai ar globos namai. Dar daugiau:
Jungtinės Valstijos tvirtina, kad „AstraZeneca“ skatino nepatvirtintus vaisto naudojimo būdus, netinkamai ir nepagrįstai paveikdama įmonės remiamų tęstinio medicinos mokymo programų turinį ir pranešėjus. Bendrovė taip pat įdarbino gydytojus, kad jie teiktų reklaminių pranešėjų programas apie nepatvirtintus „Seroquel“ vaisto naudojimo būdus ir atliktų nepatvirtintus „Seroquel“ tyrimus. Be to, įmonė įdarbino gydytojus dėl autorinių straipsnių, kurių jie iš tikrųjų neatliko (angl. Ghostwriting). Tada „AstraZeneca“ panaudojo tuos tyrimus pagrįsdami reklaminius pranešimus apie „Seroquel“ vaisto naudojimą.
Tuo metu JAV advokatas Rytų apygardoje, Pensilvanijoje Michaelas L. Levy teigė:[5]
Kai farmacijos kompanijos kišasi į Maisto ir vaistų asociacijos (angl. FDA) siekį užtikrinti, kad vaistai būtų saugūs ir veiksmingi, jie kenkia gydytojo ir paciento santykiams bei kelia pavojų pacientų sveikatai ir saugumui.
Kompanija taip pat yra išmokėjusi 5.5 milijonų JAV dolerių baudą už Užsienio šalių korupcinės veiklos įstatymo pažeidimus.[8] Pasak Jungtinių Valstijų vertybinių popierių biržos komisijos (angl. SEC), „AstraZeneca“ pardavimų darbuotojai Kinijoje „atliko daug netinkamų mokėjimų grynaisiais pinigais, dovanomis ir kitais būdais“ valstybinių sveikatos priežiūros paslaugų gydytojams „kaip paskatinimą pirkti ar išrašyti „AstraZeneca“ vaistinius preparatus“.
Pardavimų ir rinkodaros komandos nariai, įskaitant įvairių Kinijos „AstraZeneca“ padalinių vadovus, sukūrė ir įgyvendino netinkamas mokėjimo schemas.
Remiantis kompanijai iškeltais kaltinimais, įvairios dovanos ir mokėjimai būdavo platinami dvejopai – arba einant pas atskirus gydytojus, arba į ligonines ar medicinos skyrius. Manoma, jog „AstraZeneca China“ pardavimų skyriaus darbuotojai ir vadybininkai sugebėdavo finansuoti nelegalius mokėjimus naudodami netikrus fapiao – mokesčių kvitus Kinijoje. Be to, buvo įtariama, kad ši bendrovė galėjo dirbti su kelionių pardavėju, kuris pateikdavo netikras, smarkiai išpūstas sąskaitas. Taip buvo sudaroma galimybė gauti papildomų pinigų, kuriuos vėliau panaudodavo kyšiams užtikrinti.
„AstraZeneca China“ darbuotojai taip pat mokėjo gydytojams pranešėjų mokestį už renginius, nors dokumentuose nebuvo nurodyta „susitikimo data, vieta, tema, mokesčiai, kurie susiję su konkrečiu renginiu“. Kai kuriais atvejais tas kalbėtojų įsitraukimas išvis niekada neįvyko ir buvo visiškai sufalsifikuotas. Be to, kaltinimų sulaukė ir dukterinė įmonė Rusijoje.[7] 2005-2010 m. „AstraZeneca“ Rusijos kompanijos darbuotojai naudojo panašią taktiką slėpdami neteisėtus mokėjimus gydytojams.[8]
Papildomai kompanija gavo 5.52 mln. JAV dolerių baudą už papirkinėjimus[9] ir 26 mln. JAV dolerių baudą,[10] kad išspręstų Pietų Karolinos ieškinį dėl vaisto „Seroquel“. „AstraZeneca“ taip pat sutiko sumokėti 103 milijonus dolerių,[11] kad išspręstų ieškinius, kuriuose teigiama, jog kompanija padidino vaisto nuo vėžio „Zoladex“ ir vaikams skiriamų vaistų nuo astmos „Pulmicort“ kainą. Teismuose bendrovė buvo kaltinama tuo, kad padidino vidutinę didmeninę vaistų kainą. „AstraZeneca“ nepripažino jokių pažeidimų ar atsakomybės, tačiau sutiko atsiskaityti su 2 grupėmis: vartotojais ir trečiųjų šalių mokėtojais, kurie sumokėjo bent dalį vaistų kainos už sveikatos draudimą bei trečiųjų šalių mokėtojais, sumokėjusiais grynuosius pinigus už vaistą, kur jis nebuvo įtrauktas į sveikatos draudimą.
Be to, kompanijai teko bylinėtis ir su savo darbuotojais. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje buvę darbuotojai reikalavo milijoninių išmokų.[12] Dėl to, kad 230 asmenų liko be darbo, kai buvo uždaryta gamykla Bristolyje, „AstraZeneca“ galiausiai turėjo išmokėti 12 milijonų svarų (beveik 13,290 milijonų eurų).
Net ir Lietuvoje nebuvo apsieita be neramumų, nes 2010 metais Lietuvos žiniasklaidos straipsniuose[13] dėl teismų figūravo „AstraZeneca“ bei „Eli Lilly“ atstovybės. Po VMI tyrimo daugelis farmacininkų atstovybių „legalizavosi“ ir pripažino, kad užsiima ne tik vaistinių preparatų reklama, bet ir jų platinimu. Dabar „AstraZeneca Lietuva“ yra prisijungusi[14] prie „Baltosios bangos“ iniciatyvos. Teigiama, kad prisijungimas prie šios iniciatyvos – tai dar vienas žingsnis, įtvirtinantis įsipareigojimą visuomenei kiekvieną dieną savo veikloje vadovautis aukščiausiais etikos ir sąžiningumo standartais bei prisidėti prie atsakingo verslo kultūros kūrimo.
Nerimas dėl galimo ryšio tarp COVID-19 vakcinos ir kraujo krešulių susidarymo
Prasidėjus masiniam „AstraZeneca“ COVID-19 vakcinos platinimui, iš pradžių buvo galima pastebėti džiaugsmą visų valstybių oficialių institucijų darbuotojų šnekose, kadangi ji buvo pristatoma kaip išsigelbėjimas iš koronaviruso pandemijos. Deja, tačiau praėjus kuriam laikui buvo fiksuoti keli kraujo krešulių susidarymo atvejai, o kai kurie iš jų netgi baigėsi mirtimi. Dėl šios priežasties galiausiai keliolika valstybių laikinai nutraukė skiepijimą „AstraZeneca“ COVID-19 vakcina, baimindamiesi, jog tai – šalutinis vakcinos poveikis. Ir nors vėliau vakcina ir vėl buvo pradėta naudoti daugumoje valstybių, Danija pratęsė draudimą naudoti šį skiepą, nes jų ekspertai vis dar mano, kad nepakanka duomenų apie COVID-19 vakcinos saugumą.
Be to, kilo nesklandumų ir dėl amžiaus. Iš pradžių vakcina buvo rekomenduojama tik jaunesniems asmenims, nes trūko mokslinių tyrimų kaip šis skiepas gali veikti vyresnio amžiaus žmones. Vėliau rekomendacijos buvo pakeistos, tačiau visuomenės nerimas dėl staigių informacijos pokyčių niekur nedingo. Pavyzdžiui, Lietuvoje daug kas išvis atsisakė skiepytis būtent dėl baimės, kurią pasėjo kelios mirtys iškart po vakcinacijos, kintanti informacija ir įvairūs gandai.
Susidariusį vakcinos perteklių galiausiai net pradėta dalinti nebe vyresniems asmenims, o policijos pareigūnams. Dėl tos pačios priežasties buvo pakeista ir vakcinavimo tvarka – piliečiai jau gali patys rinktis, kuria COVID-19 vakcina bus skiepijami. Be to, pati kompanija pranešė, kad nusprendė pakeisti vakcinos pavadinimą į „Vaxzevria“ – tik jau neaišku, ar dėl to, kad senasis pavadinimas yra neigiamai sutinkamas nemenkos dalies gyventojų, ar dėl kokių nors kitų priežasčių.
Taigi, nors „AstraZeneca“ yra pakankamai gerai žinoma ir jau virš 20 metų gyvuojanti kompanija, tačiau per tiek metų jos istorija nusėta ne tik teigiamų medicininių preparatų išradimais, bet ir įvairiais skandalais, kaip veikiausiai yra ir su kitomis didžiosiomis farmacinėmis kompanijomis.
